Dėmėtasis rūgtis – Polygonum persicaria L.
Lietuviški sinonimai : karčiokšlis.
Paplitęs Europoje, išskyrus Skandinavijos pusiasalio šiaurinę dalį, beveik visoje Rusijoje, išskyrus vakarinius Vidurinės Azijos rajonus, netropikinėje Azijoje, Siaurės ir Pietų Afrikoje. Amerikoje ir Australijoje užneštinis.
Žolė (Herbą Polygoni persicariae) vartojama farmacijos pramonėje.
Augalas medingas.
Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis, rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, 20-80 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis siūliš-ka, šakota. Stiebas kylantis arba stačias, šakotas, plikas, šiek tiek rausvas. Tarpubambliai prie pamato pastorėję. Lapai lancetiški arba linijiškai lancetiški, beveik bekočiai arba trumpakočiai, pleiš-tiškais pamatais ir nusmaiiėjusiomis viršūnėmis, viršutinė pusė dažniausiai išmarginta juosvomis dėmėmis, apatinė kartais vilnota. Makštys siauros, standžiai apkabina stiebą, apaugusios prigludusiais šiurkščiais plaukeliais. Žiedai susitelkę į tankias, gana storas, tariamas varpas stiebų ir šakų viršūnėse arba lapų pažastyse. Žiedkočiai trumpesni už apyžiedį. Apyžiedis iš 5 dalių, rožinis, rečiau baltas, giliai skaldytas.
Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugsėjo mėn. Vaisiai beveik juodi, blizgantys, apgaubti apyžiedžio. Vienas augalas išaugina 200-800 sėklų. Dirvoje jos gali išbūti daigios 20-30 metų. 1000 vaisių sveria 1,7 g.
Auga drėgnuose humusinguose dirvožemiuose, dažniausiai pasitaiko poslapių ir šlapių dirvožemių pasėlių bendrijose. Dažnas visoje respublikoje.
Agrotechnika. Rūgčiui tinka priemolio, trąši, pakankamai drėgna dirva.
Dauginamas sėklomis. Sėjama rudenį. Sėklų daigumas blogas (15-20%); 1 ha apsėti reikia 5 kg sėklų. Sėjama eilėmis, tarp kurių paliekami 60-70 cm tarpai. Priežiūros darbai: papurenti tarpueilius, ravėti, patręšti mineralinėmis trąšomis. Tinkamiausias priešsėlis – pūdymas ir kaupiamieji. Dirva ariama 25 cm gyliu, o prieš sėją kultivuojama. Sėklos įterpiamos iki 1-2 cm gylio. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos ruošiant dirvą (po 90 kg/ha veikliųjų medžiagų). Azoto trąšos išberiamos augalams išleidus 2-3 poras lapų. Trąšų norma – 90 kg/ha veikliųjų medžiagų.
Žaliavos ruošimas. Augalams žydint (liepos-rugpjūčio mėn.) dalgiais pjaunamos viršūnės (10-25 cm nuo dirvos paviršiaus) ir tuojau pat pašalinami parudavę augalai bei kitos priemaišos. Paskleidus nestoru sluoksniu džiovinama pavėsyje.
Iš 1 ha gaunama 50-60 cnt žalios žaliavos, iš 100 kg žalios – 25-27 kg sausos.
Sausa žaliava (30-40 cm ilgio lapuotos su žiedais viršūnės) turi būti be stambių stiebų, žalia. Drėgmės joje gali būti ne daugiau kaip 13%, pajuodavusios žaliavos – ne daugiau kaip 10%, kitų augalų rūšių priemaišų – 3%, mineralinių priemaišų – 1%, susmulkėjusių dalelių, praeinančių pro 2 mm skersmens angeles,- 5%; neturi būti kitų rūgčio rūšių priemaišų.
Žaliava pakuojama po 25 arba 50 kg į maišus ir laikoma ant stelažų sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laikoma iki 2 metų.
Žaliavoje yra iki 1,5% raugintų medžiagų, flobafenų, 0,05% eterinio aliejaus, acto ir sviesto rūgščių, 1000 mg% vitamino C, flavonoidų: hiperozido, avikuliarino,- kvercitrino.
Rūgčio preparatai vartojami kraujavimui stabdyti sergant he-tnorojumi, žarnynui ir gimdai tonizuoti, kraujo krešamumui didinti.