Dėmėtasis rūgtis

Dėmėtasis rūgtis – Polygonum persicaria L.

Lietuviški sinonimai : karčiokšlis.

Paplitęs Europoje, išskyrus Skandinavijos pusiasalio šiaurinę dalį, beveik visoje Rusijoje, išskyrus va­karinius Vidurinės Azijos rajonus, netropikinėje Azijoje, Siaurės ir Pietų Afrikoje. Amerikoje ir Australijoje užneštinis.

Žolė (Herbą Polygoni persicariae) vartojama farmacijos pra­monėje.

Augalas medingas.

Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis, rūgtinių (Polygonaceae) šeimos, 20-80 cm aukščio žolinis augalas. Šaknis siūliš-ka, šakota. Stiebas kylantis arba stačias, šakotas, plikas, šiek tiek rausvas. Tarpubambliai prie pamato pastorėję. Lapai lancetiški arba linijiškai lancetiški, beveik bekočiai arba trumpakočiai, pleiš-tiškais pamatais ir nusmaiiėjusiomis viršūnėmis, viršutinė pusė dažniausiai išmarginta juosvomis dėmėmis, apatinė kartais vilnota. Makštys siauros, standžiai apkabina stiebą, apaugusios priglu­dusiais šiurkščiais plaukeliais. Žiedai susitelkę į tankias, gana storas, tariamas varpas stiebų ir šakų viršūnėse arba lapų pažas­tyse. Žiedkočiai trumpesni už apyžiedį. Apyžiedis iš 5 dalių, roži­nis, rečiau baltas, giliai skaldytas.

Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Sėklos subręsta rugsėjo mėn. Vai­siai beveik juodi, blizgantys, apgaubti apyžiedžio. Vienas augalas išaugina 200-800 sėklų. Dirvoje jos gali išbūti daigios 20-30 metų. 1000 vaisių sveria 1,7 g.

Auga drėgnuose humusinguose dirvožemiuose, dažniausiai pa­sitaiko poslapių ir šlapių dirvožemių pasėlių bendrijose. Dažnas visoje respublikoje.

Agrotechnika. Rūgčiui tinka priemolio, trąši, pakankamai drėg­na dirva.

Dauginamas sėklomis. Sėjama rudenį. Sėklų daigumas blogas (15-20%); 1 ha apsėti reikia 5 kg sėklų. Sėjama eilėmis, tarp kurių paliekami 60-70 cm tarpai. Priežiūros darbai: papurenti tarpueilius, ravėti, patręšti mineralinėmis trąšomis. Tinkamiausias priešsėlis – pūdymas ir kaupiamieji. Dirva ariama 25 cm gyliu, o prieš sėją kultivuojama. Sėklos įterpiamos iki 1-2 cm gylio. Fosforo ir kalio trąšos išberiamos   ruošiant   dirvą   (po 90 kg/ha veikliųjų medžiagų). Azoto trąšos išberiamos augalams išleidus 2-3 poras lapų. Trąšų norma – 90 kg/ha veikliųjų medžiagų.

Žaliavos ruošimas. Augalams žydint (liepos-rugpjūčio mėn.) dalgiais pjaunamos viršūnės (10-25 cm nuo dirvos paviršiaus) ir tuojau pat pašalinami parudavę augalai bei kitos priemaišos. Paskleidus nestoru sluoksniu džiovinama pavėsyje.

Iš 1 ha gaunama 50-60 cnt žalios žaliavos, iš 100 kg žalios – 25-27 kg sausos.

Sausa žaliava (30-40 cm ilgio lapuotos su žiedais viršūnės) turi būti be stambių stiebų, žalia. Drėgmės joje gali būti ne dau­giau kaip 13%, pajuodavusios žaliavos – ne daugiau kaip 10%, kitų augalų rūšių priemaišų – 3%, mineralinių priemaišų – 1%, susmulkėjusių dalelių, praeinančių pro 2 mm skersmens angeles,- 5%; neturi būti kitų rūgčio rūšių priemaišų.

Žaliava pakuojama po 25 arba 50 kg į maišus ir laikoma ant stelažų sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Laikoma iki 2 metų.

Žaliavoje yra iki 1,5% raugintų medžiagų, flobafenų, 0,05% eterinio aliejaus, acto ir sviesto rūgščių, 1000 mg% vitamino C, flavonoidų: hiperozido, avikuliarino,- kvercitrino.

Rūgčio preparatai vartojami kraujavimui stabdyti sergant he-tnorojumi, žarnynui ir gimdai tonizuoti, kraujo krešamumui di­dinti.

Taip pat skaitykite: