Blog

Didysis debesylas – Inula helenuim L.

Lietuviški sinonimai : debesyla, tarpažolė.

Kaip kultūrinis augalas auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje,  išskyrus šiaurę. Mūsų respublikoje retai au­ginamas, kartais pasitaiko sulaukėjusių patvoriuose, pagrioviuose.

Vaistinę žaliavą sudaro šakniastiebiai ir šaknys (Radix Inulae). Be to, švieži ir džiovinti šakniastiebiai ir šaknys vartojami saldai­niams, pudingams, likeriams ir degtinei aromatizuoti. Me­dingas ir dekoratyvus augalas.

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos, 100-150 cm aukščio augalas. Šakniastiebis su keliais arba keliolika pumpurų, storas, gumbuotas, rudas, mė­singas, su keliomis storomis šaknimis. Stiebai keli (rečiau vienas), tiesūs, briaunoti, apaugę trumpais plaukeliais. Pamatiniai lapai 40-78 cm ilgio, 12-39 cm pločio, elipsiški, kotuoti, viršutinė pusė šiek tiek plaukuota, žalia, apatinė pilkai žalsva, gausiai plaukuota. Stiebiniai lapai mažesni, bekočiai. Žiedynai 6-7 cm skersmens, pavieniai geltoni graižai stiebo ir šakų viršūnėse. Kraštiniai grai­žo žiedai liežuviški, piesteliniai, viduriniai vamzdiški, dvilyčiai. Vaisius – keturbriaunis, pailgas, pilkai rudas lukštavaisis su skris-tuku. 1000 lukštavaisių sveria 1,0-1,5 g.

Žydi liepos-rugpjūčio, lukštavaisiai subręsta rugsėjo mėn., Lietuvoje savaime neauga, pasitaiko sulaukėjusių arti sodybų; vietomis auginamas darželiuose.

Agrotechnika. Debesylui parenkama saulėta vieta, geros struk­tūros, lengvo priemolio, drėgna, su gilesniu podirvio vandeniu dir­va   [37]. Priešsėlis – gausiai mėšlu   tręštos   kultūros.   Tiesiogiai tręšti mėšlu nerekomenduojama. Rugsėjo pabaigoje dirva giliai su­ariama, prieš sėją kultivuojama, akėjama, išberiamos fosforo ir ka­lio trąšos  (90 ir 120 kg/ha veikliųjų medžiagų). Sėjama vėlai ru­denį  (spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje), 70 cm tarpueiliais į 1,5-2,0 cm gylio griovelius; sėklos neįterpiamos  (1 ha jų reikia 5-6 kg). Tik ką subrendusių sėklų daigumas blogas, kiek palai­kius padidėja iki 90-98%. Pavasarį sėklos   sudygsta   balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai 2-4 lapų fazėje   retinami 50 cm atstumu. Šiuo metu augalai tręšiami azoto trąšomis. Atlikti tyrimai parodė, kad velėninį glėjišką vidutiniškai pajurusį vidutinio priemolio dirvožemį tinka patręšti amonio salietra (180 kg/ha veikliųjų medžiagų). Pirmaisiais auginimo metais pusė šių trąšų išberiama išretinus daigus, kita pusė – rugpjūčio pradžioje. Kol augalai pradeda intensyviai augti, ypač stropiai reikia naikinti piktžoles ir purenti tarpueilius; vėliau jie nustelbia piktžoles. Pir­maisiais auginimo metais išauga 4-8 lapų skrotelės. Antraisiais metais augalai pradeda atželti balandžio antroje pusėje. Tada iš­beriama pusė azoto trąšų normos  (90 kg/ha veikliųjų medžiagų), ravima (kol tarpueilius padengia debesylo lapai) ir purenami tar­pueiliai. Birželio pirmoje pusėje dalis augalų suformuoja butonus.

Kad geriau išsivystytų požeminė dalis, butonus reikia pašalinti. Be to, neleidžiant augalams žydėti, šakniastiebiuose ir šaknyse su­sikaupia daugiau eterinio aliejaus.

Augalai kartais serga virusine lapų mozaika, dažnai juos puola amarai. Žaliavai kenkia duoninis skaptukas. Kovos priemo­nės profilaktinės: prižiūrėti augalus, tinkamai laikyti žaliavą.

Nors debesylas daugiametis augalas ir gali vienoje vietoje aug­ti 4-5 metus, tačiau gamybiniuose plotuose jo šakniastiebiai su šaknimis kasami antraisiais arba trečiaisiais auginimo metais. Il­giau laikyti plantaciją netikslinga, nes pradeda nykti kai kurie šakniastiebių audiniai, susidaro puvinio židiniai, blogėja žaliavos kokybė.

Žaliavos ruošimas. Šakniastiebiai ir šaknys kasami vėlai rude­ni (spalio mėn.) arba anksti pavasarį prieš vegetacijos pradžią (balandžio pirmoje pusėje). Iškastos šaknys nuvalomos, pašalina­mos plonesnės negu 1 cm skersmens, nuplaunamos tekančia van­dens srove ir supjaustomos iki 20 cm ilgio gabalais; stori šaknia­stiebiai suskaldomi išilgai. Džiovinama lauke (pavėsyje), gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba apšildomoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Sausa žaliava rūšiuojama, pašalinama lūžio vietoje sumedėję ir papilkėję šakniastiebiai, smulkios šaknys ir kitos priemaišos.

Antramečių augalų šakniastiebių ir šaknų iš 1 ha gaunama 102-118 cnt. Iš 100 kg šviežios žaliavos gaunama 28-30 kg sau­sos. Lukštavaisių derlius – 100-150 kg/ha.

Išdžiūvę šakniastiebių ir šaknų gabalai 2,0-20,0 cm ilgio, 0,5 – 3,0 cm skersmens, raukšlėtu, pilkai rusvu paviršiumi, pjūvio vie­toje matiniai, su gelsvomis dėmėmis, savotiško aromato, maloniai aitrus, kartoki. Žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 13% drėgmės, pjūvio vietoje patamsėjusių šakniastiebių ir šaknų – 5%, šaknų ir stiebų nuolaužų – 5%, šaknų gabaliukų, trumpesnių kaip 2 cm, – 5%, organinių priemaišų – 0,5%, mineralinių-1%, pelenų, su­deginus žaliavą,- 10%. Žaliava pakuojama po 50 kg į ryšulius ar­ba ne daugiau kaip po 25-30 kg į maišus. Laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriau ant stelažų. Laikymo trukmė iki 2 metų.

Šakniastiebiuose ir šaknyse yra 1-3% eterinio aliejaus ir iki 40% inulino. Antramečių augalų požeminiuose organuose susikaupia daugiau eterinio aliejaus vegetacijos pabaigoje (2,61%), o inulino tuo metu būna 22,4% pirmamečių ir 39,1% ant­ramečių augalų.

Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, vartojamas askaridėms varyti. Šaknų nuoviras lengvi­na atsikosėjimą, juo gydomos kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligos.