Didysis debesylas – Inula helenuim L.
Lietuviški sinonimai : debesyla, tarpažolė.
Kaip kultūrinis augalas auginamas Pietų ir Vidurio Europoje, Mažojoje Azijoje, Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, išskyrus šiaurę. Mūsų respublikoje retai auginamas, kartais pasitaiko sulaukėjusių patvoriuose, pagrioviuose.
Vaistinę žaliavą sudaro šakniastiebiai ir šaknys (Radix Inulae). Be to, švieži ir džiovinti šakniastiebiai ir šaknys vartojami saldainiams, pudingams, likeriams ir degtinei aromatizuoti. Medingas ir dekoratyvus augalas.
Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos, 100-150 cm aukščio augalas. Šakniastiebis su keliais arba keliolika pumpurų, storas, gumbuotas, rudas, mėsingas, su keliomis storomis šaknimis. Stiebai keli (rečiau vienas), tiesūs, briaunoti, apaugę trumpais plaukeliais. Pamatiniai lapai 40-78 cm ilgio, 12-39 cm pločio, elipsiški, kotuoti, viršutinė pusė šiek tiek plaukuota, žalia, apatinė pilkai žalsva, gausiai plaukuota. Stiebiniai lapai mažesni, bekočiai. Žiedynai 6-7 cm skersmens, pavieniai geltoni graižai stiebo ir šakų viršūnėse. Kraštiniai graižo žiedai liežuviški, piesteliniai, viduriniai vamzdiški, dvilyčiai. Vaisius – keturbriaunis, pailgas, pilkai rudas lukštavaisis su skris-tuku. 1000 lukštavaisių sveria 1,0-1,5 g.
Žydi liepos-rugpjūčio, lukštavaisiai subręsta rugsėjo mėn., Lietuvoje savaime neauga, pasitaiko sulaukėjusių arti sodybų; vietomis auginamas darželiuose.
Agrotechnika. Debesylui parenkama saulėta vieta, geros struktūros, lengvo priemolio, drėgna, su gilesniu podirvio vandeniu dirva [37]. Priešsėlis – gausiai mėšlu tręštos kultūros. Tiesiogiai tręšti mėšlu nerekomenduojama. Rugsėjo pabaigoje dirva giliai suariama, prieš sėją kultivuojama, akėjama, išberiamos fosforo ir kalio trąšos (90 ir 120 kg/ha veikliųjų medžiagų). Sėjama vėlai rudenį (spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje), 70 cm tarpueiliais į 1,5-2,0 cm gylio griovelius; sėklos neįterpiamos (1 ha jų reikia 5-6 kg). Tik ką subrendusių sėklų daigumas blogas, kiek palaikius padidėja iki 90-98%. Pavasarį sėklos sudygsta balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje. Daigai 2-4 lapų fazėje retinami 50 cm atstumu. Šiuo metu augalai tręšiami azoto trąšomis. Atlikti tyrimai parodė, kad velėninį glėjišką vidutiniškai pajurusį vidutinio priemolio dirvožemį tinka patręšti amonio salietra (180 kg/ha veikliųjų medžiagų). Pirmaisiais auginimo metais pusė šių trąšų išberiama išretinus daigus, kita pusė – rugpjūčio pradžioje. Kol augalai pradeda intensyviai augti, ypač stropiai reikia naikinti piktžoles ir purenti tarpueilius; vėliau jie nustelbia piktžoles. Pirmaisiais auginimo metais išauga 4-8 lapų skrotelės. Antraisiais metais augalai pradeda atželti balandžio antroje pusėje. Tada išberiama pusė azoto trąšų normos (90 kg/ha veikliųjų medžiagų), ravima (kol tarpueilius padengia debesylo lapai) ir purenami tarpueiliai. Birželio pirmoje pusėje dalis augalų suformuoja butonus.
Kad geriau išsivystytų požeminė dalis, butonus reikia pašalinti. Be to, neleidžiant augalams žydėti, šakniastiebiuose ir šaknyse susikaupia daugiau eterinio aliejaus.
Augalai kartais serga virusine lapų mozaika, dažnai juos puola amarai. Žaliavai kenkia duoninis skaptukas. Kovos priemonės profilaktinės: prižiūrėti augalus, tinkamai laikyti žaliavą.
Nors debesylas daugiametis augalas ir gali vienoje vietoje augti 4-5 metus, tačiau gamybiniuose plotuose jo šakniastiebiai su šaknimis kasami antraisiais arba trečiaisiais auginimo metais. Ilgiau laikyti plantaciją netikslinga, nes pradeda nykti kai kurie šakniastiebių audiniai, susidaro puvinio židiniai, blogėja žaliavos kokybė.
Žaliavos ruošimas. Šakniastiebiai ir šaknys kasami vėlai rudeni (spalio mėn.) arba anksti pavasarį prieš vegetacijos pradžią (balandžio pirmoje pusėje). Iškastos šaknys nuvalomos, pašalinamos plonesnės negu 1 cm skersmens, nuplaunamos tekančia vandens srove ir supjaustomos iki 20 cm ilgio gabalais; stori šakniastiebiai suskaldomi išilgai. Džiovinama lauke (pavėsyje), gerai vėdinamoje patalpoje, pastogėje arba apšildomoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Sausa žaliava rūšiuojama, pašalinama lūžio vietoje sumedėję ir papilkėję šakniastiebiai, smulkios šaknys ir kitos priemaišos.
Antramečių augalų šakniastiebių ir šaknų iš 1 ha gaunama 102-118 cnt. Iš 100 kg šviežios žaliavos gaunama 28-30 kg sausos. Lukštavaisių derlius – 100-150 kg/ha.
Išdžiūvę šakniastiebių ir šaknų gabalai 2,0-20,0 cm ilgio, 0,5 – 3,0 cm skersmens, raukšlėtu, pilkai rusvu paviršiumi, pjūvio vietoje matiniai, su gelsvomis dėmėmis, savotiško aromato, maloniai aitrus, kartoki. Žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 13% drėgmės, pjūvio vietoje patamsėjusių šakniastiebių ir šaknų – 5%, šaknų ir stiebų nuolaužų – 5%, šaknų gabaliukų, trumpesnių kaip 2 cm, – 5%, organinių priemaišų – 0,5%, mineralinių-1%, pelenų, sudeginus žaliavą,- 10%. Žaliava pakuojama po 50 kg į ryšulius arba ne daugiau kaip po 25-30 kg į maišus. Laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje, geriau ant stelažų. Laikymo trukmė iki 2 metų.
Šakniastiebiuose ir šaknyse yra 1-3% eterinio aliejaus ir iki 40% inulino. Antramečių augalų požeminiuose organuose susikaupia daugiau eterinio aliejaus vegetacijos pabaigoje (2,61%), o inulino tuo metu būna 22,4% pirmamečių ir 39,1% antramečių augalų.
Eterinis aliejus pasižymi antiseptinėmis, priešuždegiminėmis savybėmis, vartojamas askaridėms varyti. Šaknų nuoviras lengvina atsikosėjimą, juo gydomos kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligos.