Didžiažiedė tūbė – Verbascum densiflorum Bertol
Paplitusi Vidurio Europoje, Viduržemio pajūrio srityje, Ukrainoje, Kryme.
Vaistams vartojami vainikėliai su kuokeliais (Flores Verbasci).
Morfologinės – botaninės savybės. Dvimetis, 50-120 cm aukščio, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žolinis augalas. Šaknis mažai šakota. Stiebas stačias, lapuotas, apaugęs gelsvai pilku plaukelių veltiniu, nešakotas, viršūnėje varpos pavidalo žiedynas. Lapai pilkšvai arba gelsvai žali, apatinė jų pusė apaugusi tankesniu veltiniu negu viršutinė. Pamatiniai lapai beveik bekočiai arba su sparnuotu, 4-8 kartus trumpesniu už lakštą lapkočiu. Lakštas 10-40 cm ilgio, 4-10 cm pločio, į pamatą siaurėjantis, beveik lygiakraštis. Visi stiebo lapai dantyti, viduriniai ir viršutiniai su pleištiškais, priaugusiais prie stiebo sparneliais. Žiedai po 2-4 susitelkę j tankias, ties pamatu pertrauktas kekes. Žiedkočiai trumpi taurelė 6-12 mm ilgio. Vainikėlis geltonas, 35-50 mm skersmens; kuokeliai 5, jų koteliai oranžiniai. Vaisius – plati, elipsiškai kiaušiniška dėžutė. Sėklos smulkios, rudos arba pilkai rudos. 1000 sėklų sveria 0,16-0,18 g.
Žydi liepos – rugpjūčio mėn.
Auga akmenuotose, saulėtose vietose prie upių, pamiškėse. Pastaruoju metu savaime augančios Lietuvoje nerasta. Kai kur nurodomos augimvietės yra netikros, nes augalas dažnai painiojamas su smulkiažiede tūbe (V. thapsus L.).
Žaliavos ruošimas, veikliosios medžiagos, vartojimas kaip ir gauruotosios tūbės.