Gauruotoji tūbė – Verbascum phlomoides L.
Lietuviški sinonimai: devyneriopas, devynjėgė, devynių vyrų spėka, devynmacė, devynsylė, devynvaistė, dievana, švenrožė.
Paplitusi Vidurio Europoje, Viduržemio pajūrio srityje, Kryme, Kaukaze.
Vaistams vartojami žiedų vainikėliai su kuokeliais (Flores Verbasci). Augalai dekoratyvūs, bet bitės iš jų dažniau renka vašką negu nektarą. Šviežios žolės preparatai vartojami veterinarijoje.
Morfologinės-botaninės savybės. Dvimetis, 50-150 cm aukščio, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos žolinis augalas. Šaknis liemeninė, nelabai šakota. Stiebas stačias, tvirtas, lapuotas, apaugęs minkštais, pilkais arba gelsvai pilkais plaukeliais, nešakotas arba viršutinė dalis šakota. Lapai pilkšvai arba gelsvai žali, apatinė pusė apaugusi tankiu, minkštu veltiniu, viršutinė ne tokia plaukuota. Pamatiniai lapai kotuoti, lapkotis siauras, 2 kartus trumpesnis už lakštą. Lakštas 10-30 cm ilgio, 4-10 cm pločio, stambiai karbuotas, apybukis. Apatiniai stiebo lapai trumpakočiai arba beveik bekočiai, pailgi, karbuoti, viduriniai bekočiai, smailūs, karbuotai dantyti, viršutiniai nusmailėjusia viršūne, ties pamatu su apskritomis, prie stiebo priaugusiomis auselėmis. Žiedai po 2- 4(9) susitelkę pažiedžių pažastyse į kuokštus, kurie savo ruožtu sudaro tankias, ties pamatu kiek pertrauktas kekes; pažiedės beveik tokio ilgio kaip žiedų kuokštas. Žiedkočiai laisvi, nepriaugę prie stiebo. Taurelė 6-10(12) mm ilgio, beveik iki pamato skiltėta. Vainikėlis geltonas, retai baltas, 35-55 mm skersmens. Kuokelių koteliai oranžiniai; liemenėlis 9-15 mm ilgio, į viršų storėjantis. Vaisius – 5-8,5 mm ilgio dėžutė, apaugusi tankiais žvaigždiškais plaukeliais. Sėklų daug, jos pilkai rudos. 1000 jų sveria 0,15- 0,18 g.
Žydi liepos-rugpjūčio mėn. Kiekvienas žiedas žydi tik vieną dieną. Sėklos subręsta rugpjūčio mėn.
Auga smėlėtose kalvose, upių slėniuose, bergždynuose, ant geležinkelių pylimų, netoli gyvenviečių. Auginamas botanikos soduose, retai darželiuose. Aptinkamas ruderalinėse vietose už arealo ribų.
Agrotechnika. Tubę galima auginti smėlingoje, žvyringoje kompostu arba mėšlu gerai patręštoje dirvoje, saulėtoje vietoje. Nederlinga dirva antrųjų metų anksti pavasarį, tik sniegui nutirpus, tręšiama superfosfatu – atsargiai pabarstomą apie augalus. Prieš sėją sėklos sumaišomos su drėgnomis pjuvenomis (1 : 10). Sėjama į vageles. Pirmųjų vegetacijos metų pabaigoje augalai retinami 40–50 cm atstumu. Pirmaisiais metais naikinamos piktžolės, kad nenustelbtų augaliukų. Antraisiais metais, kai tūbė suformuoja stiebus, piktžolės jau nepavojingos. Žiedų derlius gaunamas geras – 1,2-1,6 cnt/ha (orasausės-0,6-1,2 cnt/ha).
Tūbėms daug žalos padaro tikroji miltligė. Pažeistų augalų anksti nudžiūsta lapai, gaunamas mažas žiedų derlius. Nuo miltligės galima juos prieš žydėjimą (birželio mėn.) purkšti muilo ir sodos tirpalu (į kibirą vandens apie 100 g muilo, 30-40 g sodos) arba panaudoti grybus antagonistus, pvz., Penicilium (iki 5 mln. vienetų 1 kibirui vandens) .
Žaliavos ruošimas. Žiedų vainikėliai su kuokeliais renkami per patį žydėjimą saulėtomis dienomis. Paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami pavėsyje arba džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Iš 100 kg žalios žaliavos gaunama 16-18 kg sausos.
Sausi vainiklapiai turi būti geltoni, 2,5-4 mm skersmens, su kuokeliais, saldoki, gleivingi, silpno aromato. Drėgmės juose turi būti ne daugiau kaip 11%, patamsėjusių vainiklapių – 3%, smulkių dalių, praeinančių pro 2 mm skersmens angeles,- 4%, kitų augalo dalių – 2%, organinių ir mineralinių priemaišų – po 0,5%, pelenų, sudeginus žaliavą, ne daugiau kaip 6%. Sausa žaliava higroskopiška, todėl laikoma stikliniuose induose su sandariais kamščiais. Vartojama iki 2 metų.
Žieduose susikaupia apie 22,0% cukrų, 2,5% gleivių, saponinų, aukubino, ksantofilo, dažinių medžiagų-krocetino, karotino, flavonoidų (hesperidino rutinozido), 5% mineralinių medžiagų, karčiųjų medžiagų, pėdsakai eterinio aliejaus.
Žiedų preparatais gydoma kvėpavimo takų kataras, stiprus kosulys, astma, skrandžio ir žarnyno ligos. Jie apsaugo gleivinę nuo išorinių dirgiklių, slopina skausmus ir spazmus, mažina audinių brinkimą, ksantofilas pagreitina ląstelių regeneraciją bei žaizdų gijimą.