Mėlynasis palemonas

Mėlynasis palemonas – Polemonium coeruleum L.

Lietuviški sinonimai : daugspėkis, paleimonė, šermenės, trapukai.

Paplitęs Vakarų Europoje, Skandinavijoje, rytų Europoje, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Vakarų ir Rytų Sibire, Kinijoje, Korėjoje, Japonijoje ir Siaurės Amerikos vakarinėje dalyje.

Augalas medingas, dekoratyvus.

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, palemoninių (Polemoniaceae) šeimos, 30-120 cm aukščio žolinis augalas. Šak­niastiebis iki 3 cm skersmens, 3-5 cm ilgio, baltas, su kuokšti-nėmis šaknimis. Stiebas vienas arba keli, statūs. Lapai pražanginiai, neporomis plunksniški, pamatiniai ilgakočiai, viduriniai trumpakočiai, viršūniniai bekočiai; lapeliai pailgai kiaušiniški arba lancetiški. Žiedai su pažiedėmis, susitelkę į šluotelę stiebo viršū­nėje. Vainikėlis mėlynas, rečiau baltas. Vaisius – rutuliška, daugiasėklė trilizdė dėžutė, kurios kiekviename lizde yra po 3-7 sėk­las. Sėklos trikampės, smulkiai raukšlėtu paviršiumi, tamsiai ru­dos. 1000 sėklų sveria 1,4-1,7 g.

Žydi birželio-liepos mėn., sėklos pradeda bręsti po 40-50 die­nų nuo žydėjimo pradžios.

Auga šlapiose pievose, vandens telkinių pakrantėse, pamiškėse, krūmuose. Auginamas darželiuose, kapinėse. Dažniausiai pasitai­ko rytiniuose rajonuose, kitur retas.

Agrotechnika. Palemonui parenkama struktūrinė, gerai patręš­ta organinėmis trąšomis, lengva dirva po žieminių javų arba kau­piamųjų.

Nuėmus priešsėlį, dirva ariama 5-6 cm gyliu, po 15-20 dienų vėl ariama 25 cm gyliu. Prieš gilųjį arimą išberiama po 40 kg/ha fosforo ir kalio trąšų veikliųjų medžiagų.

Dauginamas sėklomis ir dalijant senus kerus. Sėklos sėjamos vėlai rudenį, kai naktimis jau būna šalnos, ir anksti pavasarį, pa­šalui išėjus. Stratifikuotos sėklos sudygsta per 12-15 dienų. Sė­jama eilėmis kas 60 cm, įterpiant sėklas iki 1-2 cm. Rudens sėjai reikia 10-12, o pavasario – 8-10 kg/ha sėklų. Jos būna daigios 2-3 metus. Iš 1 ha gaunama apie 3 cnt. sėklų. Plantaciją palikus antriems metams, anksti pavasarį tręšiama azoto, fosforo ir kalio trąšomis (po 30 kg/ha veikliųjų medžiagų), kurios įterpiamos pu­renant tarpueilius. Vegetacijos metu purenami tarpueiliai, kelis kartus ravima.

Žaliavos ruošimas. Jeigu augalai per vasarą gerai išsivysto, tai šaknis galima iškasti ir pirmamečių palemonų. Antraisiais metais derlius kasamas prieš augalų žydėjimą. Pirmiausia nupjaunami stiebai ir plūgais išjudinami kerai. Vėliau šakėmis iškeliamos šak­nys, nupurtomos žemės, storos šaknys skeliamos išilgai į 2-4 da­lis ir trumpai plaunamos šaltame vandenyje. Nuvarvėjus vande­niui, džiovinama pastogėje. Apvytusios šaknys baigiamos džiovinti 50-60 °C temperatūroje. Iš 10 kg žalių šaknų gaunama 3,0- 3,2 kg sausų. Iš 1 ha gaunama 5-8 cnt sausų šaknų.

Žaliavoje stiebų liekanos prie šakniastiebių negali būti ilges­nės kaip 1 cm. Stori šakniastiebiai turi būti perpjauti išilgai, iki 3 cm ilgio ir 0,3-1,5 cm skersmens, su tiesiomis arba išsilenku­siomis šaknimis. Šaknų paviršius turi būti šiurkštus, balsvai gels­vas, raukšlėtas, vidus – gelsvai baltas arba baltas. Drėgmės ža­liavoje gali būti ne daugiau kaip 14%, pelenų, sudeginus žalia­vą,- ne daugiau kaip 13%, šakniastiebių su 1-2 cm ilgio stiebų liekana – ne daugiau kaip 5%, sutrupėjusių šakniastiebių ir šak­nų, praeinančių pro 1 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 5%, šakniastiebių ir šaknų nuolaužų – ne daugiau kaip 15%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne dau­giau kaip 2%.

Sausa žaliava po 20-50 kg pakuojama į maišus arba ryšulius ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų arba padėklų. Laikymo trukmė 2 metai.

Visose požeminėse augalo dalyse yra triterpeninių saponinų, ypač daug (20-30%) pirmaisiais ir antraisiais auginimo metais. Šakniastiebiuose ir šaknyse taip pat yra organinių rūgščių, rieba­lų, eterinio aliejaus, 1,28% dervų, krakmolo ir mineralinių me­džiagų.

Palemono šaknų nuoviras ir kiti preparatai vartojami atsiko­sėjimui palengvinti, nuo bronchito, nervų sistemai raminti.

Taip pat skaitykite: