Paprastasis moliūgas

Paprastasis moliūgas – Cucurbita pepo L.

Lietuviški sinonimai : arbūzas, buzas, dynas, geltonasis moliūgas, karpotasis moliūgas, kiaušininis moliūgas, korbas, kiaušnešys, kurvys, moliūgas, peponas.

Kilęs iš Siaurės Amerikos pietinės dalies. Plačiai auginamas visuose žemynuose.

Prinokusios sėklos (Semen Cucurbitae) vartojamos žarnyno parazitams varyti, taip pat maistui, o vaisiai priklausomai nuo formos maistui, vaistams, pašarui arba dekoratyviniams tikslams.

Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis agurkinių (Cucurbitaceae) šeimos augalas. Šaknys pasidriekusios ariamajame sluoksnyje ir tik pavienės įsiskverbusios giliau. Stiebas   gulsčias arba laipiojantis, 2-10 m ilgio, rečiau krūmo formos, plaukuotas, briaunotas. Lapai labai dideli, širdiški, ilgakočiai, penkiaskiaučiai, plaukuoti. Skiautės dantytos arba skiautėtos. Žiedkočiai penkiabriauniai. Kuokeliniai žiedai išaugę po keletą, piesteliniai pavie­niai lapų pažastyse. Vainikėlis stambus, 7-10 cm skersmens, geltonas arba oranžinis. Vaisiai stambūs, jų dydis, forma priklau­so nuo rūšies ir varietetų, iš kurių dažniausiai auginama: aguro­tis (var. girornonia Grebn.) -vaisiai pailgai cilindriški, patisonas (var. giromontia)-vaisiai nedideli, suploti, briaunotais kraštais, moliūgas (var. pepo) -vaisiai dideli, rutuliški arba pa­ilgi, lygūs arba karpoti. Sėklos pailgai kiaušiniškos, 7-15 mm ilgio, plokščios, gelsvai baltos, pakraščiais tęsiasi apvadė­lis. 1000 sėklų priklausomai nuo formos, veislės sveria 140-350 g.

Žydi birželio-rugpjūčio mėn., sėklos subręsta rugsėjo pabaigoje

Lietuvoje auginamas kaip daržovinis augalas

Agrotechnika. Moliūgams parenkama saulėta, derlinga, gerai įdirbta priemolio ar priesmėlio dirva, rudenį patręšta mėšlu. Ne­tręšiant mėšlu, išberiama daugiau mineralinių trąšų: rudenį, ruo­šiant dirvą, kalio 60, fosforo 80-100, o pavasarį – azoto 100- 120 kg/ha veikliųjų medžiagų. Moliūgai gerai auga ir tarpsta kompostinėje žemėje.

Dauginama sėklomis. Jos sėjamos tuo pačiu laiku kaip ir agur­kai tiesiog į gruntą.. Greičiau sudygsta (per 4-6 dienas) padai-gintos sėklos, bet tada būtina sėti tik į drėgną dirvą. Nedaigintos sudygsta per 10-15 dienų. Sėjama eilėmis 2-2,5 m tarpueiliais, į duobutę dedama po 3-5 sėklas, tarp duobučių 1-1,5 m atstu-I mas. Duobutės iškasamos 30 cm skersmens ir 5 cm gylio. Iš duo­bučių išimta žemė sumaišoma su gerai perpuvusiu mėšlu ir pa­sėtos sėklos užberiarnos ja 3-4 cm storio sluoksniu. Kai užauga 2-3 tikrieji lapeliai, daigai retinami, paliekant stipriausius po 1-2 lizde.

Kol lapai visiškai nepadengia dirvos paviršiaus, reikia naikinti piktžoles ir purenti dirvą. Naudinga augalus truputį apkaupti, ta­da jie išleidžia pridėtines šaknis ir geriau ima maisto medžiagas bei drėgmę. Moliūgų virkščios paprastai netrumpinamos, tačiau pastebėta, kad, patrumpinus didžiųjų moliūgų pagrindinį stiebą virš šešto lapo ir šonines pirmos eilės atžalas virš ketvirto lapo, vaisiai anksčiau sunoksta ir jie būna geresnės kokybės. Be to, pa­augus užsimezgusiems vaisiams, reikia patrumpinti viršūnes, pa­liekant aukščiau vaisių 4-6 lapus, visas virkščias be vaisių, kai tik jos pasirodo, išpjauti. Patariama palikti tik 3-4 vaisius. Agu­ročių ir patisonų virkščios netrumpinamos.

Pasiekusius pusę normalaus dydžio vaisius patartina atsar­giai, nepersukant vaiskočio, pavartyti. Tada jie geriau ir vieno­džiau noksta. Be to, esant drėgmės pertekliui, naudinga po jais padėti lenteles.

Žaliavos ruošimas. Vaisiai nuimami, kai pasidaro rūšiai bei veislei būdingo dydžio, spalvos ir lapai beveik sunyksta. Vaisiai nupjaunami su 10-15 cm ilgio vaiskočiais, dažniausiai po pirmų­jų rudens šalnų, ir 1-2 mėnesius laikomi patalpoje, kol visiškai subręsta sėklos. Išimtos sėklos išplaunamos ir, paskleidus plonu sluoksniu ant popieriaus ar audeklo, apdžiovinamos 25-30 °C temperatūros patalpose. Išdžiūvusios sėklos nuvalomos – pašali­nami minkštimo likučiai. Tada supilamos į maišus po 30-35 arba 40 kg ir laikomos sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Iš moliūgo gaunama apie 5% sėklų vaisiaus svorio.

Vaistams tinkamos 1,5-2,0 cm ilgio, 0,8-1,2 cm pločio ir 0,1- 0,3 cm storio nesulipusios, sausos sėklos. Lukštas turi būti gels­vai baltas, sėklaskilčių vidinė plėvelė;-žalsvai pilka, o sėklaskil-tės – gelsvos, bekvapės, malonaus skonio, aliejingos. Drėgmės jose gali būti ne daugiau kaip 13%, sėklų su vaisiaus sausomis liekanomis – ne daugiau kaip 0,2%, tuščių ir pažeistų sėklų – ne daugiau kaip 2%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių – 0,1%. 1000 sėklų turi sverti ne mažiau kaip 180 g . Vaistams tinka ne senesnės kaip 2 metų sėklos .

Sėklose yra iki 50% riebalinio aliejaus, susidedančio iš rūgš­čių gliceridų: linoleino (iki 45%), oleino (iki 25%), palmitino ir stearino (iki 35%); fitosterino (kukurbitolio). Be to, jose yra der­vinių medžiagų su oksicerotino rūgštimi, organinių rūgščių, vi­taminų C, Bi (iki 0,2 mg%), karotinoidų, angliavandenilio meleno.

Vaisiaus minkštime yra 4-11% cukraus, elatericino A, vitami­nų C, B1, B2, nikotino rūgšties ir karotinoidų, lapuose – iki 620 mg% askorbino rūgšties, žieduose – flavanoidų: gliukoram-nozido izoramnetino ir kt.; karotinoidų: zeaksantino, flavoksanti-no ir kriptoksantino.

Sėklų milteliai arba jų nuoviras vartojamas kaspinuočiams ir askaridėms iš žarnyno varyti, o vaisiaus minkštimas nuo inkstų ir kepenų ligų. Be to, moliūgų minkštimas gerina žarnyno funkcijas, vandens ir druskų išsiskyrimą, todėl vartojamas tulžies ir šlapimo išsiskyrimui skatinti bei viduriams laisvinti.

Taip pat skaitykite: