Blog

Paprastasis putinas – Viburnutn opulus L.

Lietuviški sinonimai : putinas, irbenis.

Paplitęs visoje Europoje, Vakarų ir Vidurinėje Azijoje, Siau­rės Afrikoje.

Lietuvoje po vieną kitą krūmą auginama sodybose, kapinėse, so­duose, Santakoje, Švenčionyse, Tauragnuose.

Vaistams vartojama žievė (Cortex Viburni opuli), vaisiai (uo­gos) (Fructus Viburni opuli), kartais žiedai (Flores Viburni opu­li) .

Žiedai medingi, vaisiais minta paukščiai. Pavasarį ir. rudenį augalai dekoratyvūs.

Putinas yra šeivamedinių (Caprifoliaceae) šeimos, 1,5-4 m aukščio krūmas. Sakutės šviesiai pilkos, plikos. Lapai triskiaučiai, rečiau penkiaskiaučiai, 5-10 cm ilgio ir 5-8 om pločio, stambiai dantyti. Žiedynas – kekė; kraštiniai žiedai belyčiai, viduriniai dvilyčiai, gelsvai balti. Vaisiai – raudoni, sultingi kaulavaisiai. 1000 kauliukų sveria 21-80 g.

Žydi gegužės pabaigoje, vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Auga upių pakrantėse, drėgnuose miškuose. Sodybose, par­kuose auginama paprastojo putino forma visai nevaisingais bal­tais arba rožiniais žiedais, sukrautais rutuliškuose žiedynuose. Ši forma dauginama tik vegetatyviškai ir gyventojų vadinama „gul­binu”.

Agrotechnika. Putinas mėgsta glėjiškus, dumblingus priemolius, ypač su pratekančiu vandeniu. Augalas paunksminis, tačiau gausiai dera tik gerai apšviestoje vietoje. Dauginamas krūmų da­lijimu, jšaknidijant ūglius, ir kauliukais. Dauguma sėklų sudygs­ta   antraisiais  metais. Žydėti  pradeda ketvirtaisiais penktaisiais metais. Dera kasmet pastoviai. Nuo vieno krūmo galima pririnkti 2-4 kg žalių vaisių.

Putiną kaip monokultūrą auginti neapsimoka, bet jis kaip de­koratyvus, sulaikantis eroziją ir sniegą, atsparus šalčiams tiktų šlaitams apželdinti.

Eksploatuoti galima kas 5-7 metai iškertant visus stiebus ar­ba išgenint 5-7 mėtų senumo stiebus.

Žaliavos ruošimas. Žievė lupama juostelėmis pavasarį. Džio­vinama atvirame ore, pastogėje arba džiovykloje iki 45 °C tempe­ratūros.

Žievės juostelės turi būti 10-15 cm ilgio, iki 2 mm storio, iš­orinė pusė rusvai pilka, vidinė gelsva, silpno savotiško kvapo, kartoka. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 14%, medie­nos liekanų ir šakučių – 2%, žievės gabaliukų, trumpesnių kaip 10 cm,- 15%, iš jų gabaliukų, mažesnių kaip 1 cm,- 5%, orga­ninių ir mineralinių priemaišų -po 0,5%, pelenų, sudeginus ža­liavą,- ne daugiau kaip 5%’.

Iš 10 kg žalios žievės gaunama 3,5-4,0 kg sausos.
Sausa žievė pakuojama po 20-30 kg į ryšulius ir laikoma sau­soje, gerai vėdinamoje patalpoje. Tinka vartoti iki 4 metų.

Vaisiai renkami visiškai prinokę, sausi, nepažeisti, šviesiai ar­ba tamsiai rausvi. Džiovinami pastogėje arba džiovykloje ne aukš­tesnėje kaip 50-60 °C temperatūroje.

Sausi vaisiai turi būti susiraukšlėję, apvalūs, 0,5-1,5 cm skers­mens, rausvai oranžiniai arba tamsiai raudoni, silpno kvapo, kar­čiai rūgštūs. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 15%, ne­prinokusių vaisių – ne daugiau kaip 4%, apdegusių, pajuodusių ir pažeistų – ne daugiau kaip 1,5%, kitų putino dalių – ne dau­giau kaip 2,5%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mi­neralinių – 0,5%.

Švieži vaisiai pakuojami po 50 kg į medines statines arba po 16 kg į krepšius bei skylėtas dėžes ir laikoma 0°C temperatūroje.

Išdžiūvę vaisiai pakuojami po 30-40 kg į maišus ir laikomi sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant padėklų. Laikymo truk­mė nenustatyta.

Žievėje yra 6,5% dervų, iki 2% rauginių medžiagų, organinių rūgščių (acto, izovalerijono, skruzdžių, sviesto), vaisiuose – iki 3% rauginių medžiagų, apie 3% organinių rūgščių, vitamino C, iki 32% invertuoto cukraus, sėklose – iki 21 % aliejaus.

Žievės ekstraktai vartojami nuo gausių ir skausmingų men­struacijų, taip pat kraujuojant iš gimdos. Nuoviru skalaujama burna esant gleivinės uždegimui. Vaisiai skatina šlapimo išsisky­rimą, vartojami nuo kepenų ligų, persisaldžius, žiedų antpilas – nuo išbėrimų.