Blog

Paprastoji jonažolė – Hypericum perforatum L.

Lietuviški sinonimai : brandažolė, Joniukas, kiautinė, kiauris, laurinžoiės, Marijos žoliukė, raudonukė, strudenėlis.

Paplitusi Vidurio Europoje, Rusijos teritorijoje (iš­skyrus arktines sritis), Mažojoje Azijoje, Irane, Mongolijoje, Ki­nijoje, Japonijoje, Šiaurės Amerikoje užnešta.

Vaistinei žaliavai renkama žolė (Herbą Hyperici), kuri varto­jama arbatoms, tinktūroms bei preparatams gaminti, taip pat likerių gamyboje.

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis jonažolinių (Hypericaceae) šeimos, 30-70 cm aukščio žolinis augalas. Šak­niastiebis nestoras, gulsčias, smarkiai šakotas. Stiebas stačias, tiesus, apvalus, su 2 išilginėmis briaunomis, į viršūnę išsišakojęs, žalias, saulėtose vietose rausvai rudas, prie pamato su atžalomis, išaugusiomis iš šakniastiebio. Lapai priešiniai, pailgai kiaušiniški arba lancetiški, buki, 1-3 cm ilgio, 0,5-1 cm pločio, lygiakraš­čiai, bekočiai, viršutinė pusė žalia, apatinė melsvai žalia, su dau­gybe persišviečiančių liaukinių taškelių ir mažai juodų nepersišvie-čiančių taškelių. Žiedai susitelkę stiebų ir šakų viršūnėse, geltoni. Vaisius – pailgai kiaušiniška, tamsiai ruda trilizdė dėžutė. Sėklos smulkios, 1 mm ilgio, cilindriškos, tamsiai rudos, išilgai smulkiai akytos. 1000 sėklų sveria 0,10-0,14 g.

Žydi birželio-rugpjūčio mėn., sėklos subręsta rugpjūčio-rug­sėjo mėn.

Lietuvoje dažna, auga sausuose šlaituose, pagrioviuose, dirvo­nuose, tarp krūmų miško pakraščiuose bei jaunuose pušynuose.

Agrotechnika. Jonažolei geriausiai tinka nudrenuoti priesmėliai ar priemoliai. Priešsėlis – nepiktžolėti žieminiai javai arba kaupiamosios kultūros. Priešsėlis patręštamas organinėmis trą­šomis.

Dirva ruošiama kaip ir kitoms lauko kultūroms: rudenį giliai su­ariama, 1-2 kartus kultivuojama ir prieš pat sėją suakėjama, ge­rai išlyginama.

Jei priešsėlis nebuvo tręštas organinėmis trąšomis, tai prieš ru­deninį arimą velėninį-jaurinį dirvožemį reikia patręšti mėšlu (30- 40 t/ha) arba mineralinėmis trąšomis (kalio 60, fosforo 90 kg/ha veikliųjų medžiagų). Pavasarį, sudygus pasėliui, tręšiama azoto trąšomis (60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Antraisiais ir trečiaisiais auginimo metais pavasarį, kai pradeda želti, tręšiama mineralinė­mis trąšomis (azoto, fosforo ir kalio po 60 kg/ha veikliųjų medžia­gų). Pagrindinis tręšimas padidina derlių 20-30%, o tręšimas mineralinėmis trąšomis antraisiais ir trečiaisiais auginimo me­tais – 17-25%.

Jonažolė dauginama sėklomis. Sėklos pradeda dygti 5-6°C, tačiau geriausiai dygsta 20 °C  temperatūroje. Daigai labai smulkūs, auga lėtai, todėl pirmaisiais auginimo metais reikia stro­piai prižiūrėti.

Sėklas galima sėti rudenį, kartu su žiemkenčiais, ir anksti pa­vasarį. Pasėjus pavasarį, anksčiau sudygsta ir vešliau auga, tačiau antraisiais auginimo metais prilygsta pavasarinės sėjos augalams ir gaunamas toks pat derlius. Todėl mūsų respublikos sąlygomis geriau sėti anksti pavasarį, balandžio trečiąją-gegužės pirmąją dekadą. Sėjama eilėmis, 45-60 cm pločio tarpueiliais. Sėk­los neįterpiamos, o tik privoluojamos, todėl labai svarbu pasėti į neperdžiūvusią dirvą.

Tik prasikalus daigams, pasėlis ravimas ir purenami tarpueiliai. Pirmaisiais auginimo metais ravima 3-4 kartus, tuo pat metu pu­renami tarpueiliai. Antrųjų ir kitų vegetacijos metų pavasarį nu­pjaunami likę pernykščiai stiebai, akėjama skersai eilių, purenami tarpueiliai. Vegetacijos metu pasėlis ravimas ir purenami tarpu­eiliai. Stengtis nepalikti aukštų piktžolių, kurios, patekusios į ža­liavą, blogina jos kokybę.

Žaliavos ruošimas. Vaistinei žaliavai tinka 25-30 cm ilgio viršutinė augalo dalis su lapais ir žiedais. Žolė pjaunama per patį žydėjimą kertamosiomis mašinomis ar pjautuvais (paliekama ne­šakota stiebo dalis). Žolė tuojau pat džiovinama, nes krūvose greit kaista ir pajuosta. Džiovinama džiovyklose, vėdinamose pastogėse. Šildomose džiovyklose temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 40 °C .  Iš 100 kg šviežios žolės gaunama apie 22-23 kg orasausės. Išdžiovinta žolė lengvai nukuliama, stengiantis nesusmul­kinti stiebų.

Antraisiais ir trečiaisiais auginimo metais derlius nuimamas du kartus. Nupjovus žydinčias viršūnes, augalai greit atauga ir po 30-40 dienų vėl sužydi. Antraisiais auginimo metais priesmėlio dirvoje gaunama 40-50 cnt/ha orasausės žolės, kitų autorių duomenimis- 15-25 cnt/ha . Pjaunant žolę antraisiais au­ginimo metais du kartus, pasėlis išretėja ir trečiaisiais metais der­lius būna mažesnis – apie 20 cnt/ha . Po trejų metų eksploa­tavimo plantacija labai išretėja ir ją reikia suarti.

Sėkloms išsiauginti parenkami geriausi sklypai (žolė juose ža­liavai ruošti nepjaunama). Sėklos nunoksta pirmoje rugsėjo pu­sėje. Nupjauti sekiojai džiovinami pastogėse ir iškuliami. Sėklų derlius būna 1-4 cnt/ha . Pirmos klasės sėklos švarumas turi būti ne mažesnis kaip 90%, o daigumas – 80%; antros kla­sės – atitinkamai 88 ir 65%; III klasės – 85 ir 40% .

Išdžiūvusi žaliava kvepia balzamu, karstelėjusi, sutraukianti. Drėgmės joje gali būti ne daugiau kaip 13%, ekstraktinių medžia­gų- ne mažiau kaip 25%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne dau­giau kaip 8%, pelenų, tirpstančių 1% druskos rūgštyje,- ne dau­giau kaip 1%, sutrupėjusių dalių, praeinančių pro 2 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 10%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1% ir mineralinių – ne daugiau kaip 1% .

Sausa žaliava po 50 kg presuojama į ryšulius, o iškulta po 20 kg pakuojama į maišus ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpo­je. Laikymo trukmė iki 3 metų.

Žaliavoje gausu flavonolų: hiperino (lapuose 1,6-2,6%, žie­duose – 2,2%), rutino (lapuose 1,7-2,8%, žieduose 1,2%), hipericino, pseudohipericino, kvercitrino, izokvercitrino, chlorogeno ir kavos rūgšties. Žolėje taip pat yra eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina terpenai, seskviterpenai ir izovalerijono rūgšties este­riai. Be to, yra rauginių medžiagų (lapuose 12-15%, žie­duose 15-17%), iki 55 mg% karotino, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų.

Jonažolės nuoviras vartojamas kaip dezinfekuojanti, sutrau­kianti ir priešuždegiminė priemonė, jo aliejumi gydomos sunkiai gyjančios žaizdos, stomatitai. Preparatai imaninas ir novoimani-nas tepalų ir tirpalų forma vartojami išoriškai. Jie turi antimikrobinių medžiagų ir stimuliuoja pažeisto audinio regeneraciją.