Paprastoji kraujažolė

Paprastoji kraujažolė – Achillea millefolium L.

Lietuviški sinonimai : balžiedės, gajutės, kraujanosė, kraujučiai, kruvinžolė, morklapėlis, nosrava, pelvuodegiai, pipirninkas, siauranosiai, sruvanosiai, sfraviklė, strujažolė, štraasai.

Paplitusi Europoje, Azijoje (iki Himalajų ir Mongolijos). Į Siaurės Ameriką, N. Zelandiją ir Australiją užnešta. Kaip euroazijinė rūšis paplitusi visoje. Rusijos europinėje dalyje, Si­bire, Tolimuosiuose Rytuose, Primorės krašte bei Sachaline.

Žolė (Herbą Millefolii) su lapais ir graižais (ne ilgesnės kaip 15 cm stiebų viršūnės), graižai (Flores Millefolii) be kotelių, kar­tais visiškai išaugę lapai (Folia Millefolii) vartojami farmacijos, degtinės-likerių, parfumerijos pramonėje ir veterinarijoje. Žolės nuoviru naikinami augalų kenkėjai.

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, astrinių (Asteraceae) šeimos žolinis augalas. Šakniastiebis violetinis, driekiasi

2-4 cm gylyje, apie 6-12 cm ilgio, iki 2 mm diametro; šakniastie­bių viršūnėlėse susidaro įsišaknijantys ūgliai. Šaknys plonos, ne­šakotos. Stiebas standus, status, viršūnė dažniausiai šakota, plau­kuotas, 10-70 cm aukščio, prie pagrindo yra violetinės palaipos. Lapai lancetiški, 2-3 kartus plunksniškai suskaldyti; apatiniai stiebiniai lapai kotuoti, 10-15 cm ilgio, 0,8-5,0 cm pločio, viršutiniai bekočiai, pražanginiai, smulkesni už apatinius; visi lapai plaukuoti. Graižo skraistė čerpiška, su plėviškais pažiedlapiais. Graižai 4-6 mm skersmens, stiebo ir šakelių viršūnėlėse susitelkę į tankius žiedynus. Liežuviški (piesteliniai) žiedai balti, gelsvi, mėlyni, kartais rausvi arba raudoni, vamzdiški (dvilyčiai) gelsvi, graižo viduryje. Vaisius – 1,5-2,0 mm ilgio, plokščias, sidabriškai pilkas lukštavaisis.  1000 lukštavaisių sveria 0,14-0,17 g.

Žydi nuo liepos mėn. iki rudens, lukštavaisiai pradeda bręsti rugpjūčio mėn.

Paplitusi visoje respublikoje. Auga dirvonuose, pagrioviuose, pakelėse, dobilienose, lapuotuose miškuose.

Agrotechnika. Kraujažolė mėgsta purias priesmėlio arba prie­molio dirvas. Blogai auga sunkiuose molio ir visai neauga šla­piuose, uždurpėjusiuose dirvožemiuose. Nepakenčia užpavėsinimo.

Dauginama sėklomis, šakniastiebiais ir jaunais kereliais. Dirva parenkama nepiktžoiėta. Priešsėlis gali būti kaupiamieji, ankšti­niai arba daugiametės žolės. Priešsėlį nuėmus, dirva suariama (iki 25 cm gylio), išberiamos fosforo ir kalio trąšos (po 60 kg veikliųjų medžiagų) ir užakėjama. Pavasarį dirva kultivuojama, akėjama ir suženklinamos eilės 0,6 m atstumu.

Laboratorinėmis sąlygomis lukštavaisiai geriausiai dygsta 18 °C temperatūroje, daiginami natūraliai apšviestoje patalpoje. Dygti pradeda antrą, o intensyviausias dygimas – penktą dieną; daigumas – 85-92%.

Į dirvą sėjama 5-6 kg/ha lukštavaisių, neįterpiama. Šaknia­stiebiai ar kereliai sodinami eilėmis 0,6 m, tarp šakniastiebių ar kerelių 10-1, cm atstumas. Vienam arui apsodinti reikia apie 1200 šakniastiebių arba kerelių.

Pasėjus vėlai rudenį, daigeliai pradeda dygti balandžio pabai­goje. Praėjus 7 dienoms nuo daigelių pasirodymo, formuojasi tik­rieji lapeliai, kurių nuolat daugėja ir apie gegužės vidurį jų būna iki 5-10 vienetų.

Susiformavus tikriesiems lapeliams arba augalams prigijus dauginant vegetatyviniu būdu, tręšiama azoto trąšomis (60 kg/ha veikliųjų medžiagų).

Pirmametes kraujažoles reikia kelis kartus ravėti ir purenti tar­pueilius. Pirmaisiais metais tik apie ketvirtadalį augalų suformuo­ja stiebus ir pradeda žydėti – liepos mėn. antroje dekadoje. Žy­dinčių augalų skroteliniai lapai iki 25-30 cm ilgio, stiebai – 35- 45 cm aukščio.

Pirmaisiais metais galima nupjauti žydinčių augalų stiebus, o prieš užšalimą – visų augalų skrotelinius lapus. Taip iš 1 ha gau­nama iki 17 cnt sausų lapų ir 0,5-0,8 cnt sausų graižų.

Nupjovus skrotelinius lapus, patartina patręšti fosforo ir kalio trąšomis, o anksti pavasarį – azoto trąšomis, išberiant analogiš­kas normas kaip ir pirmaisiais auginimo metais.

Antraisiais metais dirvai pradžiūvus, o vėliau vegetacijos me­tu dar bent 2 kartus purenami tarpueiliai, naikinamos piktžolės.

Gegužės pabaigoje augalai intensyviai auga, birželyje formuo­jasi butonai, o liepos pirmoje dekadoje pradeda žydėti. Šiuo metu augalai būna aukščiausi (iki 70 cm).

Paprastajai kraujažolei ligos ir kenkėjai didelės žalos nepa­daro.

Žaliavos ruošimas. Antraisiais metais pjaunamos ne ilgesnės kaip 15 cm ilgio žydinčios augalų viršūnės kartu su lapais (nudžiū-vus rasai). Graižai nubraukomi rankomis arba nupjaunami peiliu su ne ilgesniais kaip 3-4 mm žiedkočiais. 2olė ir žiedai pasklei­džiami atskirai nestoru sluoksniu ir džiovinama pavėsyje arba specialioje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Iš 1 ha gaunama 17-22 cnt sausos žolės ir 8-13 cnt sausų žiedų-graižų (iš 10 kg šviežios žolės gaunama apie 2,0-2,2 kg sau­sos).

Trečiaisiais auginimo metais tręšiama tuo pačiu laiku ir ati­tinkamomis normomis kaip ir pirmaisiais. Trečiaisiais metais au­galus reikia gerokai praretinti ir giliau supurenti dirvą. Sių metų bendras žaliavos derlius – iki 18 cnt/ha. Po trejų metų sutankėjus augalams ir susmegus dirvai,  derlius labai sumažėja. Tada kraujažoles reikia sėti naujoje vietoje.

Sausa žaliava (ne ilgesnės kaip 15 cm stiebų viršūnės su la­pais ir graižais) turi būti pilkai žalia, lapai žali, kvapūs, kartūs; graižai’-balti, užlinkusiais liežuviškais vainiklapiais. Mineralinių medžiagų joje gali būti ne daugiau kaip 15%, stiebų, storesnių negu 3 mm,- ne daugiau kaip 3%, parudavusios arba pageltusios žaliavos – ne daugiau kaip 2%, susmulkėjusių dalių, praeinančių pro 1 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 3%, organi­nių priemaišų-ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių – ne daugiau kaip 3%.

Išdžiuvę graižai turi būti specifinio kvapo, kartoki; susmulkė­jusių dalių, praeinančių pro 3 mm skersmens sieto angeles, gali būti ne daugiau kaip 3%, kitų augalo dalių – ne daugiau kaip 5%, iš jų lapų – ne daugiau kaip 0,5%, graižų, esančių skydeliuose,- ne daugiau kaip 1%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 0,5%, mineralinių – ne daugiau kaip 1 %.

Lapų žaliavoje kitų augalo dalių turi būti ne daugiau kaip 3%, susmulkėjusių lapų, praeinančių pro 2 mm skersmens sieto ange­les,- ne daugiau kaip 3%, organinių priemaišų -ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%. Žolės, graižų ir lapų ža­liavoje drėgmės gali būti ne daugiau kaip 13%.

Skroteliniuose lapuose yra 0,027-0,128%, stiebiniuose- 0,087-0,194%, graižuose -0,388-0,396% eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį sudaro azulenai (chamazulenai), atitinkamai iki 32, 44 ir 279 mg%. Be azulenų, eteriniame aliejuje yra pineno, bor-neolio esterio, kamparo, tujono, 8-10% cineolio, kariofileno. Be to, žaliavoje yra alkaloidų: achileino, stachidrino, skruzdžių, acto, izovalerijono rūgščių; alkoholių, rauginių medžiagų, inulino, aspa­ragino, dervų, karotino, iki 80 mg% vitamino C, iki 13,8% mine­ralinių medžiagų.

Sausa kraujažolės žaliava pakuojama j maišus po 50 kg ir lai­koma sausoje, vėsioje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų. Žaliava vartojimui tinkama ne daugiau kaip 2 metus.

Žolės, graižų ir lapų žaliavos preparatai vartojami skrandžio ligoms gydyti, kraujavimams stabdyti, apetitui pagerinti. Jie didi­na kraujo krešamumą.

Stiprus žaliavos nuoviras naikina žemės ūkio kenkėjus. Žalia žolė kai. kuriems žmonėms sukelia išbėrimus ant rankų, dėl to derlių imti patartina su pirštinėmis.

Taip pat skaitykite: