Paprastoji žemuogė

žemuogė
žemuogė

Paprastoji žemuogė – Fragaria vesca L.

Lietuviški sinonimai : raudonoji uoga, žeminė, brižė, sprakšė.

Paplitusi beveik visoje Europoje ir Azijos vidutinio klimato juostoje iki Baikalo. Rytų Azijoje, Amerikoje, Siaurės Afrikoje, Ka­narų salose, Naujojoje Zelandijoje užneštinis augalas.

Vaisiai valgomi švieži ir verdamos uogienės. Vaistams vartoja­mi džiovinti lapai (Folia Fragariae) ir vaisiai- uogos (Fructus Fragariae).

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos, 5-20 cm aukščio žolinis augalas. Šakniastie­bis horizontalus arba įžambus.   Stiebas stačias,   rečiau kylantis, nedaug aukštesnis už pamatinius lapus, plaukuotas. Pamatiniai lapai ilgakočiai, trilapiai, stambiai dantyti, viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė melsvai žalia; vidurinis lapelis kotuotas. Žiedynas – skėtiška kekė su keliais žiedais. Žiedai iki 2 cm skersmens, daž­niausiai dvilyčiai. Taurėlapiai trikampiški, nusmailėję. Vainikla­piai 4-8 mm ilgio, apskriti, balti. Vaisiai (uogos) iki 2 cm ilgio, • beveik apvalūs, prisirpę raudoni.

Žydi gegužės-birželio mėn., kartais ir rudenį. Paplitusi visoje Lietuvos teritorijoje.

Agrotechnika. Žemuogės mėgsta saulėtas vietas ir derlingus, ne per sausus dirvožemius. Žinomos dvi formos. Tipinga žemuogės forma yra vesca (var. sylvestris L.), auganti miškų aikštelėse, pa­miškėse, krūmuose, šlaituose, pagrioviuose, Žydi ir vaisius nokina tik pavasarį. Lietuvoje labai paplitusi, kultivuojama retai. Dar­žuose dažnai auginama remontantinė forma (var. semperflorens (Duch.) Ser.), kuri žydi ir dera nuo gegužės mėn. iki rudens.

Žemuogėms dirva ariama ar perkasama 10-15 cm gyliu, kur driekiasi pagrindinės šaknys. Sodinant rudenį, dirva paruošiama ne vėliau kaip 10-15 dienų prieš sodinant daigus. Geriausia tręšti mėšlu rudenį prieš ariant dirvą (100 rn2 5-6 cnt), o pavasari naudinga juo dirvą mulčiuoti. Jei nėra mėšlo, tręšiama minerali­nėmis trąšomis (100 m2 apie kg fosforo trąšų, 3 kg kalio druskos ir 3 kg salietros). Fosforo ir kalio trąšomis tręšiama rudenį, o sa­lietra- pavasarį (ji išberiama per 2 kartus – gegužės ir birže­lio mėn.).

Dauginasi šliaužiančiais ūgliais, kurie įsišaknija bamblių vie­toje. Galima dauginti ir sėklomis. Ypatingos priežiūros nereikia. Svarbiausia purenti tarpueilius, ravėti, taip. pat išrauti senus ke­relius ir pasodinti jaunus daigus (įsišaknijusias palaipas), turin­čius ne mažiau kaip tris lapelius ir tvirtas šaknis. Sodinama 15X30 cm atstumu.

Žaliavos ruošimas. Lapai skinami augalams žydint be lapko­čių, džiovinami pastogėje arba pavėsinėje, apsaugotoje nuo tie­sioginių saulės spindulių. Iš 100 kg žalių lapų gaunama apie 20 kg sausų.

Išdžiūvę lapai turi būti su ne ilgesniais kaip 1 cm lapkočiais, viršutinė jų pusė žalia, apatinė pilka arba melsvai žalia, silpno, savotiško kvapo. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 13%, lapų su ilgesniais kaip 1 cm lapkočiais – ne daugiau kaip 5%, parudavusių arba pajuodavusių lapų – 2%, susmulkėjusių dalių, praeinančių pro 3 mm skersmens sieto angeles,- 5%, kitų žemuogės dalių-1%, organinių priemaišų – 1%, mineralinių – 0,5% .

Sausi lapai pakuojami po 50 kg ir laikomi sausoje, gerai vėdi­namoje patalpoje ant stelažų. Žaliavos laikymo trukmė-iki metų.

Uogos renkamos sausos, visiškai prinokusios. Džiovinamos 60-65 °C temperatūroje. Iš 100 kg žalių uogų gaunama 14-16 kg išdžiūvusių. Šios turi būti raudonos, apie 6 mm skersmens. Drėg­mės jose gali būti ne daugiau kaip 13%, sutrupėjusių uogų – 5%, organinių ir mineralinių priemaišų – po 1%. Paruošta ža­liava pakuojama po 50 kg į maišus ir laikoma sausoje, vėdinamo­je patalpoje ant stelažų. Saugoti nuo kenkėjų. Laikoma iki 2 me­tų. Kasmet tikrinama.

Uogose yra iki 9,6% cukrų, iš jų 1,7-3,1% sacharozės ir 2,6- 4,5% gliukozės ir fruktozės, taip pat 1-2,0% organinių rūgščių, 15-100 mg% vitamino C, 160 -P, 200-300 – PP, 0,03 -Bl 0,07-B2, 0,1 mg% vitamino K, 0,3-0,5 mg% karotino; be to, iki 0,4% rauginių medžiagų, 0,6-1,5%) pektinų, antocianinių jungi­nių, eterinio aliejaus, mineralinių medžiagų (geležies, kalcio, mag­nio, fosforo, kalio, natrio). Lapuose yra 250-330 mg% vitami­no C, rauginių medžiagų, glikozidų, alkaloidų, Vaisių ir lapų nuoviras greitina medžiagų apykaitą, skatina šlapimo išsiskyrimą, mažina gleivių išsiskyrimą, vartojamas nuo virškinimo trakto uždegimo, mažakraujystės ir kaip vitamininė arbata.

Taip pat skaitykite: