Lietuviški sinonimai : batutis, batučfai, dangaus raktai, Jurgio raktai, pirmažiedis, šv. Petro raktai, žmogučiai.
Skandinavijoje, Paplitusi Vidurio ir Pietų Europoje, Sąjungos europinės dalies vakariniuose.
Lapai (Folia Primulae), žiedai (Flores Primulae) ir šakniastiebiai su šaknimis (Radix Primulae) vartojami farmacijos pramonėje, o žali lapai salotoms. Augalai dekoratyvūs.
Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, žolinis, 15- 35 cm aukščio, raktažoiinių (Primulaceae) šeimos augalas. Šakniastiebis trumpas, įkypus, su gausiomis, 10-12 cm ilgio šaknimis. Visi lapai skroteliniai, šviesiai žali, žydėjimo metu dar ne visai išaugę, iš pradžių žemyn užsirietusiais kraštais, vėliau išsitiesia, raukšlėti, su įdubusiomis gyslomis. Lapalakštis apvaliaviršūnis, pereinantis į sparnuotą lapkotį. Žiedynkotis apaugęs stačiais plaukeliais. Žiedynas vienašalio skėčio pavidalo, su 5-20 žiedų. Pažiedės linijiškai lancetiškos, plaukuotos, gerokai trumpesnės už žiedkočius. Žiedkočiai augalams žydint gerokai nulinkę, vėliau statūs. Vainikėlis geltonas. Vaisius – dėžutė. Sėklos rutuliškos arba netaisyklingai daugiabriaunės, tamsios, smulkiai karpotos. 2000 sėklų sveria 0,83 g.
Žydi gegužės-birželio mėn., sėklos subręsta liepos mėn. Didesnėje Lietuvos dalyje gana dažnas, retesnis šiauriniuose rajonuose.
Agrotechnika. Raktažolei tinka saulėta vieta, priemolio dirvožemis. Geriausi priešsėliai – kaupiamosios kultūros, žiemkenčiai javai arba pūdymas. Dirva ruošiama kaip ir kaupiamosioms kultūroms. Tręšiama mineralinėmis trąšomis (kalio 80, fosforo 60 ir azoto 60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Kalio ir fosforo trąšos išberiamos dirvą dirbant, prieš sėją, azoto – išaugus skrotelėje trečiai porai lapelių. Antraisiais ir kitais metais papildomai tręšiama tokiomis pat trąšų normomis. Kalio ir fosforo trąšos išberiamos rudenį, azoto – augalams pradėjus vegetaciją.
Dauginama sėklomis. Sėjama rudenį arba pavasarį stratifi-kuotomis sėklomis (stratifikuojama 90 dienų) .
Pirmaisiais auginimo metais, ypač pirmoje vegetacijos periodo pusėje, auga labai lėtai. Tada augalus reikia kruopščiai prižiūrėti – periodiškai purenti dirvą, ravėti. Ypač svarbu laiku šalinti piktžoles, nes silpni augaiiukai nesugeba jų nustelbti ir greitai sunyksta. Birželio pabaigoje augalai praretinami 25-30 cm atstumu. Antraisiais metais suformuoja 9-15 lapų skrotelę ir žydi. Raktažolę galima dauginti ir daigais. Jie išauginami daigyninėse lysvėse, iš kurių į nuolatinę auginimo vietą perkeliami rugpjūčio- rugsėjo mėn.
Kai kuriais metais augalai nukenčia nuo lapų dėmėtligės, kurią sukelia grybas Ramuliaria primulae Thum.
Žaliavos ruošimas. Vaistinei žaliavai lapai skinami augalams pradėjus žydėti (tuomet susikaupia daugiausia vitamino C (750- 1230 mg%). Džiovinami džiovykloje (40-50°C). Žiedai renkami augalams pradėjus žydėti, džiovinami ant popieriaus pavėsyje. Šaknys su šakniastiebiais kasamos pavasarį arba rudenį, kada antžeminė dalis pradeda nykti. Iškastos šaknys nuplaunamos, pašalinami lapų likučiai ir džiovinamos gerai perpučiamoje džiovykloje. Sėklos renkamos liepos pirmoje pusėje.
Trečiaisiais auginimo metais iš 1 ha gaunama vidutiniškai 8,9 žalių arba 2,6 cnt orasausių lapų ir 16,5 cnt žalių arba 5,6 cnt/ha orasausių šaknų ir šakniastiebių.
Išdžiūvę šakniastiebiai ir šaknys turi būti rusvos spalvos, 3- 10 cm ilgio, silpno kvapo, kiek sutraukiančio kartoko skonio. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 12%.
Sausi žiedai pakuojami po 5 arba 10 kg į metalines dėžes, kurios dedamos į fanerines dėžes po 40 kg. Lapai ir šaknys pakuojami į maišus arba presuojami po 30 ar į ryšulius po 50 kg laikoma ant stelažų sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Kiekvienais metais žaliava patikrinama.
Išdžiūvę lapai turi būti pilkai žali, medaus kvapo, saldžiai kartoko, kiek deginančio skonio. Drėgmės juose gali būti ne daugiau kaip 13%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne daugiau kaip 12%’, smulkių dalelių, praeinančių pro 1 mm skersmens sieto angeles, ne daugiau kaip 3%, žiedynkočių -8%, organinių ir mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip po 0,5%, vitamino C – ne mažiau kaip 2,3%. Žieduose drėgmės gali būti ne daugiau kaip 12%, organinių priemaišų – ne daugiau kaip 2%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%. Šaknyse ir šakniastiebiuose susikaupia iki 10% saponi-nų, glikozidų ir 0,08% eterinio aliejaus, lapuose-apie 2% saponinų, žieduose – saponinų ir flavonoidų.
Visose augalo dalyse yra vitamino C, lapuose jo būna iki 1230 mg%, be to, juose yra iki 3 mg% karotino.
Šaknų ir šakniastiebių preparatai lengvina atsikosėjimą, jais gydomas bronchitas.
Lapai farmacijos pramonėje vartojami polivitamininiams mišiniams ruošti. Hermetiškai uždarytuose lapuose vitaminas C ilgai išsilaiko.
Iš žalių lapų anksti pavasarį galima ruošti salotas. Trys – penki lapai vitamino C turi tokį .kiekį, kuris reikalingas žmogui per parą.