Šlamagraižė leuzėja – Rhaponticum carthamoides (Wild.) Iljin.
Lietuviški sinonimai: rapontikas.
Leuzėja yra endeminis Sibiro augalas. Jo natūralios augimvietės yra Altajaus kalnuose 1700-2000 m aukščiau jūros lygio.
Vaistinei žaliavai vartojami šakniastiebiai ir šaknys (Rhizomacum radicibus Leuzeae). Antžeminė dalis yra geras pašaras raguočiams. Žydinčius augalus gausiai lanko bitės.
Moriologlnės-botaninės savybes. Daugiametis, žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas. Stiebas 60-100 cm aukščio, tuščiaviduris, vagotas, plaukuotas. Šakniastiebis trumpas, storas, sumedėjęs; šaknys plonos, standžios, gana ilgos (50-60 cm), juosvos, vidus geltonas, specifinio kvapo. Lapai stambūs, pailgai kiaušiniški arba elipsiški, giliai plunksniškai suskaldyti, skroteliniai ilgakočiai, stiebiniai trumpakočiai arba bekočiai, su stambesne viršūnine dalimi ir 5-8 poromis dantytų siaurų skiaučių; skiautelės nelygiai pjūkliškos. Graižai stambūs, 3-7 cm skersmens, stiebų viršūnėje po vieną. Visi žiedai vamzdiški, violetiniai. Graižų skraistė sudaryta iš plėviškų, čerpiškai išsidėsčiusių lapelių, apaugusių švelniais, trumpais plaukeliais. Braukiant graižą į Viršų girdimas šlamėjimas. Vaisius – 5-7 mm ilgio rusvas lukštavaisis; 1000 lukštavaisių sveria 12-19 g.
Žydėti pradeda gegužės pabaigoje-birželio pradžioje, vaisiai subręsta birželio pabaigoje. Žydi 12-15 dienų, o pavieniai žiedeliai 2-3 dienas. Apdulkinamas kryžminiu būdu (vabzdžių).
Agrotechnika. Mėgsta kiek nuolaidžias, drenuotas, gausiai patręštas, saulėtas, lengvos mechaninės sudėties dirvas. Priešsėlis – juodas pūdymas arba daugiametės žolės. Rudenį dirva patręšiama mėšlu (30-40 t/ha) ir mineralinėmis trąšomis ( fosforo 40-60, kalio 30-40 kg/ha veikliųjų medžiagų). Ariama 25-30 cm gyliu.
Pavasarį dirva dirbama panašiai kaip cukriniams runkeliams. Sėjama anksti pavasarį (1 ha reikia 15-20 kg sėklų) eilėmis 60-65 cm atstumu, panaudojant cukriniams runkeliams sėjamąsias mašinas. Sėklos įterpiamos iki 2-3 cm. Jeigu dirvoje yra pakankamai drėgmės, tai sudygsta per 7-9 dienas. Vėliau svarbiausia naikinti piktžoles ir purenti dirvą.
Pirmaisiais metais apie liepos vidurį susiformuoja 5-6 lapų skrotelės. Tada augalai tręšiami azoto trąšomis (40-60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Antraisiais auginimo metais gegužės mėn. vėl tręšiama mineralinėmis trąšomis (fosforo 30-40, kalio – 40- 60, azoto – 40-60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Birželio pradžioje apie 20% augalų pražysta. Trečiaisiais metais žydi 90% visų augalų. Sėkliniuose sklypuose, augalams pradėjus žydėti, tarpueilių geriau nepurenti, nes išlaužoma daug žiedinių stiebų. Sėklos būna subrendusios, kai nuo graižo nubyra vamzdiški žiedeliai ir jos pasidaro violetinės. Tada stiebai nupjaunami prie pat žemės ir sustatomi pastogėse. Čia sėklos baigia bręsti. Vos pradėjusias sėklas bręsti gliaudo dagiliai ir kiti paukščiai. Sekiojus nuėmus, supurenami tarpueiliai.
Žaliavos ruošimas. Šaknys kasamos ne anksčiau kaip po trejų, anksčiausiai trečiųjų auginimo metų rudenį. Jas kasti sunku, nes siekia iki 50 cm gylio. Eilės dažniausiai išariamos traktoriumi 30- 35 cm gyliu, po to kultivuojama. Ištraukti į dirvos paviršių šaknų gumulai nurenkami ir išmetami į plantacijos pakraščius. Tai daroma keletą kartų, kol išrenkamos požeminės dalys. Kadangi šaknys plonos ir jų daug, tai gumulus geriau susmulkinti, tada lengviau iškratomos žemės. Po to šaknis reikia tuojau nuplauti, tik jokiu būdu jų nemirkyti vandenyje. Nuplautos paskleidžiamos ant pievos, kad nuvarvėtų vanduo. Džiovinamos apšildomoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35-40 °C temperatūroje. Trečiaisiais auginimo metais iš 1 ha gaunama 2-2,5 t orasausių šaknų. Iš 100 kg žalios žaliavos gaunama apie 40 kg sausos.
Šakniastiebiuose ir šaknyse susikaupia apie 6,07% organinių rūgščių, 0,9% eterinio aliejaus, 0,4% rauginių medžiagų, kumarinų, flavonoidų, p-cistosterino, angliavandenių ir vaškinių medžiagų.
Išdžiuvę šakniastiebiai turi būti su gausiomis šaknimis, standūs, rusvi, raukšlėti, pjūvyje šviesiai gelsvi. Dalis šaknų paprastai būna be žievės. Žaliava turi savotišką kvapą, saldoką sakų skonį. Drėgmės joje gali būti ne daugiau kaip 13%, šakniastiebių su stiebų liekanomis, ne ilgesnių kaip 2 cm,- iki 5%, smulkių, mažesnių kaip 3 mm skersmens, šakniastiebių ir šaknų dalių – ne daugiau kaip 3%, kitų organinių priemaišų – ne daugiau kaip 1%, mineralinių priemaišų – ne daugiau kaip 4%, ekstraktyvių medžiagų- ne mažiau kaip 12%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne daugiau kaip 9%.
Sausa žaliava po 25 kg palipjama į maišelius arba po 50 kg į ryšulius ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant lentynų. Laikymo trukmė iki 2 m.
Leuzėjos preparatai vartojami nuo fizinio ir protinio nuovargio, funkcinių nervų sistemos sutrikimų, jie plečia periferines kraujagysles, gerina kraujo apytaką. Šaknys vartojamos gaivinančio gėrimo „Sajanai” gamyboje.