Trispalvė našlaitė – Viola tricolor L.
Lietuviški sinonimai : akelės, broleliai, brolseseriukės, našlikės, siratėlės, vargo žiedas.
Paplitusi Skandinavijoje, Atlantinėje ir Vidurio Europoje, Rusijos europinėje dalyje, Vakarų Sibire. Šiaurės Amerikoje užneštinė.
Vaistams vartojama antžeminė augalų dalis (Herbą Violae tricoloris).
Morfologinės-botaninės savybės. Našlaitinių (Viotaceae) šeimos vienmetis arba žiemojantis, kartais daugiametis, 5-40 cm aukščio žolinis augalas. Stiebas status arba kylantis, šakotas, tribriaunis, plaukuotas. Apatiniai lapai plačiai kiaušiniški, viršutiniai lancetiški. Vainikėlis 1,9-2,7 cm ilgio, trispalvis: violetinis, baltas ir geltonas, rečiau baltas ir geltonas; pentinas kiek ilgesnis už taurėlapių priedelius, melsvas arba melsvai violetinis. Vaisius – tribriaunė dėžutė. Sėklos gelsvos, su mėsingu priedeliu.
Žydi nuo balandžio mėn. iki rudens, vaisiai pradeda bręsti nuo birželio mėn.
Auga pievose, dirvonuose, pamiškėse, kirtimuose, laukuose, paprastai lengvose dirvose arba smėlynuose. Vidurio lygumos šiauriniuose rajonuose nerastas, lengvų dirvožemių rajonuose neretas, kitur apyretis.
Vaistams vartojama ir dirvinė našlaitė (Viola arvensis Murr.). Jos žiedai nedideli, 0,6-1,4 cm ilgio, vainiklapiai balti, prie pamato geltoni su tamsiomis gyslomis, apatinis ištisai gelsvas; pentinas ne ilgesnis už taurėlapių priedelius. Purka rutuliška. Dėžutė pailga, plika.
Žydi nuo gegužės mėn. iki rudens, vaisiai pradeda bręsti nuo liepos mėn.
Auga laukuose, pakelėse, ganyklose, dirvonuose. Paprastai mėgsta lengvas dirvas. Dažna visoje respublikoje.
Agrotechnika. Trispalvei našlaitei parenkama lengva, nepiktžo-lėta, po kaupiamųjų dirva. Sėjama anksti pavasarį eilėmis (1 ha apsėti reikia 7 kg sėklų). Vegetacijos metu naikinamos piktžolės, purenami tarpueiliai.
Žaliavos ruošimas. Abiejų našlaitės rūšių žolė pjaunama atskirai, per keletą centimetrų nuo žemės paviršiaus, augalams žydint. Nupjovus išrenkami stori stiebai, šaknys ir kiti augalai. Kartais atauga dar ir atolas. Žaliava džiovinama pastogėje arba nestipriai apšildomoje džiovykloje. Iš 10 kg žalios žolės gaunama 2,0- 2,2 kg sausos.
Sausa žaliava turi būti iki 25 cm ilgio stiebais, apaugusiais retais trumpais plaukeliais, lapai iki 6 cm ilgio, iki 1 cm pločio, žali arba tamsiai žali, silpno kvapo, salstelėjantys. Viršutiniai vainiklapiai violetiniai arba tamsiai mėlyni, viduriniai mėlyni, o apatiniai geltoni, su 5-7 tamsiomis gyslelėmis. Drėgmės joje gali būti ne daugiau kaip 14%, pageltusių augalų – ne daugiau kaip 7%, susmulkėjusių dalių, praeinančių pro 2 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 3%, organinių priemaišų – ne daugiau
kaip 3%, mineralinių – ne daugiau kaip 1%, pelenų, sudeginus žaliavą,-ne daugiau kaip 13%.
Sausa žaliava po 100 kg pakuojama į ryšulius ir laikoma sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų. Laikymo trukmė iki 2 metų.
Lapuose yra iki 0,13%, stiebuose -0,08%, šaknyse -0,05%, sėklose ir žieduose – tik pėdsakai rutino. Žieduose yra antocianinių glikozidų, šaknyse-alkaloido violoemotino. Žydėjimo metu zoleje yra 0,0085% eterinio aliejaus, karotinoidų, esterių, saponinų, gleivių ir iki 12% mineralinių medžiagų.
Žolės preparatai vartojami, nuo kosulio, kvėpavimo takų ligų odos išbėrimų, šlapimo ir prakaito išsiskyrimui skatinti.