Vaistinė gelsvė – Levisticum officinale Koch
Lietuviški sinonimai : libistras, lipštokis, lipštukas, liubysta, liubystas, liubystė, liubystra, liubistras.
Kilusi iš Vakarų Azijos (Irano). Auginama ir sulaukėja beveik visoje Europoje, Kaukaze, Siaurės Amerikoje. Lietuvoje savaime neauga, retokai auginama.
Vaistinei žaliavai vartojama šakniastiebiai ir šaknys (Radix Levistici). Šaknys bei eterinis aliejus vartojami konditerijos gaminiams, marinatams, likeriams ir antpilams aromatizuoti, švieži ir džiovinti lapai, sėklos ir šaknys – mėsiškoms sriuboms, mėsos, žuvies, daržovių patiekalams, padažams, salotoms skaninti. Iš šaknų gaminami cukrintiniai.
Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, žolinis salierinių (Apiaceae) šeimos augalas. Šakniastiebis storas, rusvas, mėsingas su stora šakota šaknimi ir daugeliu pumpurų. Stiebas stačias, apvalus, dryžuotas, tuščiaviduris, šakota viršūne, 125-200 cm aukščio. Lapai blizgantys, pliki, apatiniai dukart, viršutiniai vienąkart plunksniški. Žiedynai apie 12 cm skersmens, skėčiai iš 12- 20 spindulių. Žiedeliai balsvai arba žalsvai gelsvi. Vaisiai plokšti, gelsvai rudi. 1000 vaisių sveria apie 3,6 g.
Žydi liepos-rugpjūčio, vaisiai subręsta rugsėjo mėn.
Agrotechnika. Vienoje vietoje gelsvė gali augti 6 ir daugiau metų, tačiau gamybiniuose plotuose rekomenduojama jos šakniastiebius ir šaknis kasti antraisiais arba trečiaisiais auginimo metais. Mėgsta ūksmingas, nors gerai auga ir saulėtose vietose. Tinka lengvo ir vidutinio priemolio, kalkingos, pakankamai drėgnos, su gilesniu podirvio vandeniu dirvos. Priešsėlis – gausiai mėšlu tręštos kaupiamosios kultūros. Atlikti tyrimai parodė, kad geriausia gelsvę dauginti sėklomis (sėjamos rudenį, spalio pabaigoje). Dirva mėnuo prieš sėją giliai suariama. Kultivuojant ir akėjant prieš sėją išberiamos fosforo ir kalio trąšos (po 60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Sėjama 60-70 cm tarpueiliais. 1 ha užsėti reikia 9-10 kg sėklų. Tik subrendusių sėklų daigumas kai kuriais metais būna didelis: laboratorijoje – 97,2%, dirvoje – 79,5% , o po dvejų metų jos beveik nedaigios. Rudenį pasėtos sudygsta balandžio viduryje. Daigai retinami 2-3 lapų fazėje 30 cm atstumu. Velėniniame glėjiškame vidutiniškai pajurusiame vidutinio priemolio dirvožemyje augalus naudinga tręšti amonio salietra (120 kg/ha veikliųjų medžiagų). Pusė šių trąšų išberiama daigus išretinus (gegužės pabaigoje), likusi dalis – rugpjūčio pradžioje.
Vegetacijos pradžioje rūpestingai naikinamos piktžolės ir purenami tarpueiliai. Antraisiais auginimo metais prieš augalų at-žėlimą išpurenami tarpueiliai ir sunaikinamos ankstyvosios piktžolės. Augalams atžėlus, tręšiama azoto trąšomis (60 kg/ha veikliųjų medžiagų). Tokia pat azoto trąšų norma išberiama liepos pirmoje pusėje.
Antraisiais auginimo metais pradeda žydėti. Kad išaugtų didesnis šakniastiebių ir šaknų derlius, vos pasirodžiusius žiedynus reikia nuolat šalinti.
Gelsvė serga lapų dėmėtligėmis ir lapų šviesmarge. Iš kenkėjų ją puola liucerninio pjovėjo lervos, skėtinis straubliukas ir labai dažnai birželio viduryje – pupinis amaras. Kovos priemonės profilaktinės: gerai purenti pasėlio tarpueilius ir kruopščiai naikinti piktžoles. Kad amarų kiaušinėliai neturėtų kur žiemoti, reikia nupjauti piktžoles gelsvės lauko pakraščiuose.
Žaliavos ruošimas. Šakniastiebiai ir šaknys kasami rudenį (spalio mėn.) arba anksti pavasarį prieš atželiant augalams. Iškasti apvalomi (pašalinamos lapų liekanos, nupurtomos žemės, nuplaunama šaltu vandeniu). Šakniastiebiai ir stambios šaknys pjaustomi tik išilgai, džiovinami suvėrus ant virvučių, 35-40 °C temperatūroje arba (jeigu maži žaliavos kiekiai) gerai perpučiamoje patalpoje.
Šviežios žaliavos derlius – 90-105 cnt/ha. Iš 100 kg šviežių šakniastiebių ir šaknų gaunama 30 kg sausų. Sėklų derlius – 2- 4 cnt/ha.
Išdžiovinta žaliava labai higroskopiška – greitai sudrėksta, keičia spalvą ir genda. Sausa žaliava pakuojama į sandarią tarą (pergamentinį popierių, skardines dėžes) ir laikoma sausai 18- 20 °C temperatūroje.
Visose augalo dalyse yra eterinio aliejaus: šakniastiebiuose – iki 1,14%, šaknyse – 1,01%, lapuose – 0,68%, žiedynuose – 1,31%, sėklose -iki 2,14%. Jis suteikia augalui būdingą, gana malonų, primenantį salierus, kvapą. Be eterinio aliejaus, šakniastiebiuose ir šaknyse yra kumarinų (psoraleno, bergapteno), kavos ir chlorogeno rūgščių, p-sytosterolio glikozido, rauginių medžiagų.
Gelsvės preparatai gera diuretinė priemonė. Šaknų nuoviru gydoma atonija, uždegimai (ypač gerklės), jis gerina virškinimą.