Vaistinė ramunė

Vaistinė ramunė – Matricaria recutita (L.) Rauschert. (M. chamomilla L.)

Lietuviški sinonimai : ramulė, ramulikės, ramulis, ramuliukai, ramunėlės, ramunis, ramuoliai, remulė, remunė, marūna, moterūnė, tikrosios ramunės, vaistinės ramunėlės.

Paplitusi beveik visoje Europoje, Indijoje, Mažojoje Azijoje, Siaurės Amerikoje. Auga beveik visoje rytų europoje, Kaukaze, rečiau Sibire ir Vidurinėje Azijoje. Visai ne­auga Arktikoje.

Žiedai  (Flores   Chamomillae)   plačiai   vartojami  farmacijoje, kosmetikoje ir veterinarijoje.

Morfologinės-botaninės savybės. Vienmetis, astrinių (Astera-ceae) šeimos, 10-73 cm aukščio augalas. Šaknis liemeninė, plona, šakota, šviesiai ruda. Stiebas stačias arba išsidraikęs, gausiai ša­kotas, tuščiaviduris, plikas. Lapai pražanginiai, 2-5 cm ilgio, 2- 3 kartus plunksniškai suskaldyti, pliki. Graižai 1,5-2,0 cm skers­mens, stiebo ir jo šakelių viršūnėse. Skraistė 5-8 mm skersmens, sudaryta iš pailgų, čerpiškai išsidėsčiusių, pieviniais pakraščiais skraistlapėlių. Kraštiniai graižo vainiklapiai balti, liežuviški, pies-teliniai, viduriniai žiedai dvilyčiai, vamzdiški, geltoni. Vaisius -pailgas, rusvai žalias lukštavaisis. 1000 lukštavaisių sveria 0,026 – 0,053 g.

Žydi gegužės-rugpjūčio   mėn.,   lukštavaisiai   pradeda   bręsti augalams baigiant žydėti.

Auga laukuose, dykvietėse, šiukšlynuose pakelėse, tačiau kasmet vis rečiau aptinkama. Dažnai auginama darželiuose ir sodeliuose.

Agrotechnika. Ramunė mėgsta derlingas lengvo priemolio arba priesmėlio nepiktžolėtas dirvas. Gerai auga ir dera tik šviesioje vietoje. Priešsėlis gali būti pūdymas, žieminiai javai arba kaupia­mieji. Nuėmus priešsėlį, dirva 20-30 dienų prieš sėją suariama 22 – 25 em gyliu. Sudygus piktžolėms, išberiamos fosforo ir kalio trąšos (80 ir 60 kg/ha veikliųjų medžiagų) ir kultivuojama 4-5 cm gyliu – maždaug 10-12 dienų prieš sėją. Jei prieš pat sėją dirva būna suplukusi, ji akėjama ir privoluojama, o puri tik privoluojama.

Laboratorinėmis sąlygomis lukštavaisiai geriausiai dygsta 15 °C temperatūroje. Dygti pradeda trečią dieną ir per 10 dienų sudygsta 85% lukštavaisių.

Į dirvą sėjama 2,0-2,5 kg/ha, lukštavaisiai neįterpiami, tačiau labai sausoje dirvoje įterpiami iki 0,5 cm gylio. Sėjama 0,3- 0,45 cm tarpueiliais. Nors atstumas priklausomai nuo ūkyje turi­mos technikos gali būti įvairus.

Galima sėti rugsėjo pirmoje pusėje. Tada iki rudens išauga la­pų skrotelė ir tokioje stadijoje žiemoja, o gegužės pabaigoje pra­deda žydėti.

Pasėjus vėlai rudenį, sudygsta anksti pavasarį, žydėti pradeda birželio antroje pusėje, pasėjus balandžio pabaigoje, pradeda žy­dėti liepos mėn..

Daigeliai prasikala per 12-15 dienų, per 23-25 dienas išauga tikrieji lapeliai ir formuojasi skrotelės. Praėjus 35-40 dienų, išauga stiebai, po 44 – butonai ir po 60 dienų pradeda žydėti. Grai­žąs visiškai pražysta per savaitę, žydi 3 dienas, po to liežuviški žiedai nulinksta žemyn.

Pasirodžius tikriesiems lapeliams, išbarstomos azoto trąšos (60 kg/ha veikliųjų medžiagų).

Per vegetaciją 2-3 kartus purenami tarpueiliai ir ravima (ypač svarbu pašalinti kitų rūšių ramunes).

Botanikos institute buvo tiriama azoto, fosforo ir kalio trąšų bei jų derinių įtaka ramunių derlingumui ir eterinio aliejaus kau­pimuisi graižuose. Fosforo trąšų išberta 80, kalio – 60 ir azoto – 100 kg/ha veikliųjų medžiagų. Gauti duomenys parodė, kad va­riantuose, tręštuose tik azoto, taip pat azoto kartu su fosforo,ir ka­lio trąšomis, susiformavo daugiausia graižų. Minėtų trąšų povei­kis eterinio aliejaus kaupimuisi mažas.

Žaliavos ruošimas. Graižai skinami, kai ant augalo pražysta 5-10 graižų ir žiedsosčiai būna plokšti. Jeigu žiedsosčiai ilgi (ko­miso formos), tai skinti jau pavėluota. Graižus priklausomai nuo žydėjimo intensyvumo galima skinti 2-5 ir daugiau kartų. Ski­nama rankomis arba specialiomis metalinėmis šukomis, pritaisy­tomis prie dėžučių. Sukos turi būti atitinkamo tankumo, o dėžutė lengva ir patogi. Ziedynkočiai turi būti ne ilgesni kaip 3 cm.

Šviežių graižų negalima laikyti pintinėse arba krūvose ilgiau kaip 2-3 valandas, nes jie įkaista ir džiovinant juoduoja. Žaliava paskleidžiama plonu sluoksniu (1 kg graižų reikia 1 m2 ploto) ant stelažų arba sietų, išklotų popieriumi, ir džiovinama saulės neap­šviestoje, gerai vėdinamoje patalpoje. Esant giedram orui, iš­džiūsta per 5-7 dienas. Specialioje džiovykloje temperatūra turi būti ne aukštesnė kaip 45 °C.

Iš 10 kg nedžiovintų graižų gaunama 2,0-2,7 kg sausų, iš 1 ha – iki 12 cnt sausos žaliavos.

Nepiktžolėfoje dirvoje ramunes galima auginti 2-3 metus. Antraisiais metais sėti nereikia, nes pakankamai prisisėja savaime, tik dirva suariama, kultivuojama ir suakėjama.

Lukštavaisiams (sėkloms) išsiauginti parenkama gražiausias, nepiktžolėtas pasėlis. Kai daugumos graižų žiedsosčiai pailgėja, o liežuviški žiedai nusvyra žemyn, tada antžeminė dalis nupjauna­ma (ryte su rasa), rišama į mažus pėdelius, sudedama dviem ei­lėmis stiebų pagrindais, tarp pėdelių viršūnių paliekant tarpą. Žaliava paklojama ant brezento ar kitos medžiagos ir džiovinama pastogėje. Džiovinant žiūrėti, kad pėdeliai neįkaistų ir nesupelėtų. Išdžiūvus lukštavaisiai nukuliami, išvalomi ir, paskleidus plonu sluoksniu, baigiami džiovinti.

Iš 1 ha gaunama iki 10 kg lukštavaisių. Jų daigumas turi būti ne mažesnis kaip 80-85%. Sausi supilami į maišelį ir laikomi sau­soje patalpoje. Daigūs būna ne ilgiau kaip 5-6 metus.

Išdžiūvę graižai turi būti nesutrupėję, 4-8 mm ilgio ir 4-8 mm skersmens, geltonai žali, su baltais liežuviškais vainiklapiais, su ne ilgesniais kaip 3 cm žiedynkočiais, stipraus kvapo, karstelėjusio skonio, kiek gleivingi. Drėgmės žaliavoje gali būti ne daugiau kaip 14%, graižų, su ilgesniais kaip 3 cm, bet ne ilgesniais kaip 5 cm žiedynkočiais,- ne daugiau kaip 8%, parudavusių arba pa­juodusių graižų – ne daugiau kaip 5%, susmulkėjusių graižų, praeinančių pro 1 mm skersmens sieto angeles,- ne daugiau kaip 20%, lapų ir stiebų -ne daugiau kaip 1%, organinių priemaišų’- ne daugiau kaip 1%, mineralinių – ne daugiau kaip 0,5%. Eteri­nio aliejaus joje turi būti ne mažiau kaip 0,3%, Žaliava lai­koma ne daugiau kaip metus.

Graižuose susikaupia 0,31-0,54% mėlyno eterinio aliejaus, kurio pagrindinę dalį (iki 85,40 mg%) sudaro azulenai (chamazu-lenai), taip pat terpenas, seskviterpenas, seskviterpeno alkoholis, kadinenas. Be to, juose yra apijino, kvercimetrino, matricino, diok-sikumarino, laktono, matrikarino, nikotino, salicilo, izovalerijono ir riebiųjų rūgščių, apie 33 mg% vitamino C, karotino, gleivių, kar­čiųjų medžiagų, iki 12% mineralinių medžiagų ir kitų junginių.

Vaistinės ramunės graižų nuoviras ir kiti preparatai vartojami nuo skrandžio spazmų, viduriavimo, prakaito išsiskyrimui skatin­ti, burnai ir žaizdoms skalauti kaip antiseptinis vaistas.

Graižų stipriu nuoviru dažomi plaukai, dezinfekuojama galvos oda. Kartais graižai vartojami parfumerijos ir likerių pramonėje.

Taip pat skaitykite: