Vaistinis šalavijas – Salvia officinalis L.
Lietuviški sinonimai : šalaviją, zalavija, salvijos.
Paplitęs Vidurio Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Balkanuose, Kryme, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Daugelyje pasaulio šalių auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas.
Lapai (Folia Salviae) yra vertinga vaistinė ir prieskoninė žaliava. Be nektaro, žiedai išskiria lipias medžiagas, kurias bitės taip pat surenka.
Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, 35-60 cm aukščio, notrelinių (Lamiaceae) šeimos puskrūmis. Stiebas status, šakotas, ištisai plaukuotas, prie pamato daug trumpų lapuotų ūglių. Lapai trumpakočiai, pailgi arba plačiai lancetiški, kartais elip-siški, 2-8 cm ilgio, jauni pilki, gausiai plaukuoti, vėliau viršutinė pusė mažai plaukuota. Menturiai dažniausiai su 10 žiedų, apatiniai pavieniai, viršutiniai susitelkę į retą, varpos pavidalo žiedyną. Vainikėlis apie 20 mm ilgio, mėlynas, rožinis arba baltas. Nekta-rinės prie mezginės pagrindo. Vaisius beveik kiaušiniškas, rudas, sudarytas iš 4 tamsiai rudų riešutėlių. 1000 riešutėlių sveria 6-8 g.
Žydi birželio-liepos mėn., sėklos subręsta rugpjūčio mėn.
Lietuvoje savaime neauga. Vietomis auginamas darželiuose. Auginamas botanikos soduose Kaune ir Vilniuje.
Agrotechnika. Augalui parenkama saulėta, sausoje vietoje priemolio dirva, nes jis labai jautrus net trumpalaikiam drėgmės pertekliui. Netinka ir rūgščios dirvos.
Vienoje vietoje šalaviją galima auginti 5-6 metus. Geriausi priešsėliai yra kaupiamosios kultūros, žiemkenčiai arba pūdymas. Dirva ruošiama kaip ir kaupiamosioms kultūroms – patręšiama mėšlu (30-50 t/ha) ir mineralinėmis trąšomis (fosforo ir kalio po 60 kg/ha veikliųjų medžiagų).
Sėklomis galima dauginti dviem būdais: jas sėti į lysves ir daigus persodinti į nuolatinę auginimo vietą (60-70 cm „tarpueiliais, 20-30 cm atstumu) arba pavasarį sėti į nuolatinę auginimo vietą (60-70 cm tarpueiliais). Sėklų daigumas – 68,8%, dygimo energija – 44,0%. Sėklų daigumas po 3 metų nelabai sumažėja (60,5%)- Sėklos sudygsta per 20-24 dienas. Susiformavus antrai porai tikrųjų lapelių, augalai praretinami 20-30 cm atstumu ir patręšiami azoto trąšomis (120 kg/ha veikliųjų medžiagų). 1 ha apsėti reikia 5-6 kg sėklų.
Pirmaisiais metais augalai auga lėtai, todėl reikia rūpestingai naikinti piktžoles. Kad geriau išryškėtų tarpueiliai ir juos būtų galima purenti, prieš sėją į šalavijo sėklas reikia įmaišyti greitai dygstančių augalų sėklų (garstyčių ir kt.). Vėliau svarbiausia laiku ravėti ir purenti tarpueilius.
Žydėti pradeda antraisiais auginimo metais. Šiais ir kitais auginimo metais išberiama ta pa’ti mineralinių trąšų norma.
Mūsų sąlygomis šaltesnėmis žiemomis ir esant mažai sniego dangai šalavijas nukenčia nuo šalčių. Per daugelį metų buvo atrinkta šalčiui atsparesni augalai, kurių sėklos toliau platinamos.
Nuo ligų ir kenkėjų augalai nelabai nukenčia.
Žaliavos ruošimas. Žaliava pirmą kartą pjaunama žydėjimo metu, atolas – rugsėjo mėn. Norint ilgesnį laiką bitėms sudaryti ganyklą, galima pjauti ir peržydėjusius augalus.
Žaliava džiovinama pavėsyje arba apšildomoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Išdžiūvus lapai nukuliami, pakuojami po 5,0-7,5 kg ir laikomi sausoje, gerai vėdinamoje patalpoje ant stelažų. Iš 100 kg žalių lapų gaunama apie 25 kg.ora-
sausių.
Trečiaisiais auginimo metais iš 1 ha paruošiama 15-20 cnt orasausės žaliavos. Išdžiūvę lapai turi būti specifinio kvapo, drėgmės juose gali būti iki 14%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne daugiau kaip 12%, pajuodusių lapų – ne daugiau kaip 5%, stiebų– ne daugiau kaip 10%, smulkių dalių, praeinančių pro 3 mm skersmens sieto angeles,- 3%, organinių medžiagų – 0,5%, mineralinių – 1 %, eterinio aliejaus – ne mažiau kaip 1 %
Lapuose yra 0,5-2,5% eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina cineolis, tujonas, pinenas, šalvenąs, borneolis, kamparas ir kiti komponentai. Be to, juose susikaupia 6-12% rauginių, karčiųjų bei mineralinių medžiagų, vitamino Bi, nikotino rūgšties.
Lapų nuoviras vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, gerklei skalauti, jų dedama į viduriavimą stabdančių, kosulį lengvinančių bei dezinfekuojančių arbatų sudėtį.