Vaistinis šalavijas

Vaistinis šalavijas – Salvia officinalis L.

Lietuviški sinonimai : šalaviją, zalavija, salvijos.

Paplitęs Vidurio Europoje, Viduržemio jūros šalyse, Balka­nuose, Kryme, Kaukaze, Mažojoje Azijoje. Daugelyje pasaulio ša­lių auginamas kaip vaistinis ir prieskoninis augalas.

Lapai (Folia Salviae) yra vertinga vaistinė ir prieskoninė ža­liava. Be nektaro, žiedai išskiria lipias medžiagas, kurias bitės taip pat surenka.

Morfologinės-botaninės savybės. Daugiametis, 35-60 cm aukš­čio, notrelinių (Lamiaceae) šeimos puskrūmis. Stiebas status, ša­kotas, ištisai plaukuotas, prie pamato daug trumpų lapuotų ūglių. Lapai trumpakočiai, pailgi arba plačiai lancetiški, kartais elip-siški, 2-8 cm ilgio, jauni pilki, gausiai plaukuoti, vėliau viršutinė pusė mažai plaukuota. Menturiai dažniausiai su 10 žiedų, apati­niai pavieniai, viršutiniai susitelkę į retą, varpos pavidalo žiedyną. Vainikėlis apie 20 mm ilgio, mėlynas, rožinis arba baltas. Nekta-rinės prie mezginės pagrindo. Vaisius beveik kiaušiniškas, rudas, sudarytas iš 4 tamsiai   rudų   riešutėlių.    1000   riešutėlių sveria 6-8 g.

Žydi birželio-liepos mėn., sėklos subręsta rugpjūčio mėn.

Lietuvoje savaime neauga. Vietomis auginamas darželiuose. Auginamas botanikos soduose Kaune ir Vilniuje.

Agrotechnika. Augalui parenkama saulėta, sausoje vietoje prie­molio dirva, nes jis labai jautrus net trumpalaikiam drėgmės per­tekliui. Netinka ir rūgščios dirvos.

Vienoje vietoje šalaviją galima auginti 5-6 metus. Geriausi priešsėliai yra kaupiamosios kultūros, žiemkenčiai arba pūdymas. Dirva ruošiama kaip   ir  kaupiamosioms  kultūroms – patręšiama mėšlu (30-50 t/ha) ir mineralinėmis trąšomis (fosforo ir kalio po 60 kg/ha veikliųjų medžiagų).

Sėklomis galima dauginti dviem būdais: jas sėti į lysves ir daigus persodinti į nuolatinę auginimo vietą (60-70 cm „tarpuei­liais, 20-30 cm atstumu) arba pavasarį sėti į nuolatinę auginimo vietą (60-70 cm tarpueiliais). Sėklų daigumas – 68,8%, dygimo energija – 44,0%. Sėklų daigumas po 3 metų nelabai sumažėja (60,5%)- Sėklos sudygsta per 20-24 dienas. Susiformavus antrai porai tikrųjų lapelių, augalai praretinami 20-30 cm atstumu ir patręšiami azoto trąšomis (120 kg/ha veikliųjų medžiagų). 1 ha apsėti reikia 5-6 kg sėklų.

Pirmaisiais metais augalai auga lėtai, todėl reikia rūpestingai naikinti piktžoles. Kad geriau išryškėtų tarpueiliai ir juos būtų ga­lima purenti, prieš sėją į šalavijo sėklas reikia įmaišyti greitai dygstančių augalų sėklų (garstyčių ir kt.). Vėliau svarbiausia lai­ku ravėti ir purenti tarpueilius.

Žydėti pradeda antraisiais auginimo metais. Šiais ir kitais au­ginimo metais išberiama ta pa’ti mineralinių trąšų norma.

Mūsų sąlygomis šaltesnėmis žiemomis ir esant mažai sniego dangai šalavijas nukenčia nuo šalčių. Per daugelį metų buvo at­rinkta šalčiui atsparesni augalai, kurių sėklos toliau platinamos.

Nuo ligų ir kenkėjų augalai nelabai nukenčia.

Žaliavos ruošimas. Žaliava pirmą kartą pjaunama žydėjimo metu, atolas – rugsėjo mėn. Norint ilgesnį laiką bitėms sudaryti ganyklą, galima pjauti ir peržydėjusius augalus.

Žaliava džiovinama pavėsyje arba apšildomoje džiovykloje ne aukštesnėje kaip 35 °C temperatūroje. Išdžiūvus lapai nukuliami, pakuojami po 5,0-7,5 kg ir laikomi sausoje, gerai vėdinamoje pa­talpoje ant stelažų. Iš 100 kg žalių lapų gaunama apie 25 kg.ora-

sausių.

Trečiaisiais auginimo metais iš 1 ha paruošiama 15-20 cnt orasausės žaliavos. Išdžiūvę lapai turi būti specifinio kvapo, drėg­mės juose gali būti iki 14%, pelenų, sudeginus žaliavą,- ne dau­giau kaip 12%, pajuodusių lapų – ne daugiau kaip 5%, stiebų– ne daugiau kaip 10%, smulkių dalių, praeinančių pro 3 mm skers­mens sieto angeles,- 3%, organinių medžiagų – 0,5%, minera­linių – 1 %, eterinio aliejaus – ne mažiau kaip 1 %

Lapuose yra 0,5-2,5% eterinio aliejaus, į kurio sudėtį įeina cineolis, tujonas, pinenas, šalvenąs, borneolis, kamparas ir kiti komponentai. Be to, juose susikaupia 6-12% rauginių, kar­čiųjų bei   mineralinių  medžiagų,  vitamino Bi, nikotino  rūgšties.

Lapų nuoviras vartojamas kvėpavimo takų ligoms gydyti, gerk­lei skalauti, jų dedama į viduriavimą stabdančių, ko­sulį lengvinančių bei dezinfekuojančių arbatų sudėtį.