Apynys

Apynys (Humuius lupulus)   Šilkmedinių šeimos vijoklinis žolinis augalas. Jis, kaip ir ka­napė, turi stipriai kvepiančių, svaiginančių dervinių medžia­gų, o stiebas susideda iš ilgo pluošto. Daugiamečiai apyniai kasmet išleidžia šiurkščius,…

Komentavimas išjungtas įraše Apynys

Baltalksnis ir juodalksnis

Alksniai (Alnus)   Baltalksnis ir Juodalksnis (Alnus incana, Alnus glutinosa)   Alksnis Suomijos   krašte   gana paplitęs  medis.   Botanikai   skiria dvi pagrindines jo rūšis: baltalksnį ir juodalksnį, bet jų praktinė reikšmė…

Komentavimas išjungtas įraše Baltalksnis ir juodalksnis

Vaistinė agurklė

Vaistinė agurklė   (Borrago olficinalis) Vaistinė agurklė. Žiedai mėlyni, vainikėlio skersmuo maždaug 2 cm. Visas augalas plaukuotas. Agurkžolė, kaip ją kartais va­dina, yra senas sodų augalas, vietomis kultivuojamas ir Suo­mijoje.…

Komentavimas išjungtas įraše Vaistinė agurklė

Daržinė aguona

Daržinė aguona (Papaver somniferum)   Daržinė aguona. Žiedai dideli, net­gi 10 cm pločio. Vainiklapiai pa­prastai raudoni arba balti, pamate tamsoka dėmė. Visas augalas mels­vai žalias, plikas.   Labiausiai paplitęs dekoratyvinis…

Komentavimas išjungtas įraše Daržinė aguona

Agrastas

Agrastas (Ribes giossularia) Nėra visiškai laukinis augalas, nors kartais aptinkamas toli nuo gyvenamųjų vietų. Stambios plaukuotos uogos yra mėsingos, turi drebutinių medžiagų. Vieni iš jų spaudžia sultis, kiti pusžales uogas…

Komentavimas išjungtas įraše Agrastas

Sodų užuovėjinės užtvaros

Soduose, turinčiuose užuovėjas, maloniau dirbti ir praleisti laisvalaikį. Žiemą užuovėjinėmis užtvaromis apsaugotuose soduose daugiau ir tolygiau susikaupia sniego, geriau žiemoja braškės, daugiametės svogūninės gėlės, o šaltomis žiemomis mažiau apšąla vaismedžiai…

Komentavimas išjungtas įraše Sodų užuovėjinės užtvaros

Braškių dauginimas

Braškių dauginimas. Braškės savaime leidžia daug ūsų, kurių perteklių, norint gauti gerą uogų derlių, tenka šalinti. Todėl gali atrodyti, kad dauginimas yra labai lengvas. Tačiau mūsų klimatinėmis sąlygomis ant ūsu…

Komentavimas išjungtas įraše Braškių dauginimas

Dauginimas šaknų atžalomis

Dauginimas šaknų atžalomis. Šiuo metodu dažniausiai dauginamos avietės ir kai kurios vyšnios, ypač 'Zagarvyšnė'. Metodas paremtas kai kurių sodo augalų genčių arba rūšių sugebėjimu  leisti šaknų atžalas. Aviečių dauginimas nesudėtingas…

Komentavimas išjungtas įraše Dauginimas šaknų atžalomis

Vaiskrūmių dauginimas atlankomis

Vaiskrūmių dauginimas atlankomis. Tai nelabai našus, bet paprastas ir patikimas dauginimo būdas. Atlankomis galima įšaknydinti net labai sunkiai besidauginančias gentis ir veisles. Daugiausiai paplitę yra vertikalios, horizontalios ir lanko formos…

Komentavimas išjungtas įraše Vaiskrūmių dauginimas atlankomis

Vaiskrūmių dauginimas auginiais

Vaiskrūmių dauginimas auginiais. Juoduosius, raudonuosius ir baltuo­sius serbentus, taip pat kai kurių veislių agrastus galima dauginti žaliai­siais arba sumedėjusiais auginiais. Žalieji auginiai lengviau šaknijasi, bet juos prižiūrėti daug sudėtin­giau. Kad…

Komentavimas išjungtas įraše Vaiskrūmių dauginimas auginiais

Skiepų auginimas

Skiepų auginimas. Iš daigyno iškasti poskiepiai tolesniam auginimui į skiepyną sodinami rudenį arba pavasarį. Pavasarį sodintini kiek galima anksčiau. Geriems medeliams išauginti pakanka 50-60 cm atstumų tarp eilių ir 20-25…

Komentavimas išjungtas įraše Skiepų auginimas

Poskiepių auginimas

Poskiepių auginimas. Vaismedžių sėklos dygsta tik po tam tikro laiko­tarpio- stratifikacijos. Obelų ir kriaušių sėklų stratifikavirno laikotarpis svyruoja nuo 3 iki 4 mėnesių, kaulavaisinių - iki 6 mėnesių ir ilgiau.…

Komentavimas išjungtas įraše Poskiepių auginimas