Kompostavimas – tai paprastas, natūralus ir aplinkai draugiškas būdas paversti organines atliekas vertinga trąša augalams. Tinkamai prižiūrimas kompostas praturtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis, padeda išlaikyti drėgmę ir skatina sveiką augalų augimą. Tačiau, kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu žinoti, ką galima mesti į kompostą, ko reikėtų vengti ir kokie veiksniai padeda viską paspartinti.
Kiekvieną rudenį daugelis iš mūsų susiduria su ta pačia problema – sode užderėję vaisiai ir daržovės sunoksta vienu metu. Pomidorai pernoksta, agurkai užauga didesni, nei planavome, o obuolių po medžiais – daugiau nei įmanoma suvalgyti.
Rudeninė sėja – tai išmintingas būdas prailginti daržininkystės sezoną ir pasirūpinti ankstyvu, kokybišku derliumi. Pasinaudokite rudens ramybe – šiek tiek darbo dabar leis džiaugtis šviežiais žalumynais jau tada, kai dauguma dar tik pradės planuoti savo daržo sezoną.
Virtuvės palangė – puiki vieta ne tik dekoruoti namus, bet ir auginti savo mažą žalią oazę. Augalai ne tik papuošia erdvę, bet ir praturtina namų orą, o kai kurie – suteikia šviežių prieskonių ar žolelių maistui.
Lietuvoje šliužai – ypač didelė problema drėgnesniais metais, o pastaruoju metu daržininkai vis dažniau skundžiasi invazinėmis rūšimis, tokios kaip ispaniniai šliužai. Jie aktyvūs vakarais, naktimis ir po lietaus, o jų padaryta žala – akivaizdi: apgraužti salotų, kopūstų, cukinijų, braškių ir net morkų lapai. Nors šliužai – natūralios ekosistemos dalis, darže jie tampa tikru galvos skausmu. Taigi – kaip veiksmingai ir saugiai kovoti su šiais kenkėjais?
Tvarkingas, produktyvus ir džiuginantis daržas neprasideda nuo sėklų ar kastuvo – viskas prasideda nuo gero plano.
Saldžios, sultingos, vasariškai kvapnios – avietės yra tikra sodo pažiba. Jos ne tik gardžios šviežios, bet ir puikiai tinka uogienėms, šaldymui, desertams.
Vasarai artėjant į pabaigą ir paskutinėms uogoms sunokstant, ateina metas ne tik dėkoti už derlių, bet ir rūpintis kitų metų gausa.
Kai augalai ilgą laiką negauna vandens, jų lapai gali pradėti gelsti, ruduoti ar net nudžiūti nuo kraštų. Tai rodo, kad augalo šaknys nesugeba įsiurbti pakankamai vandens, o ląstelėse mažėja spaudimas.
Nors chemikalai greitai susidoroja su daržo kenkėjais, vis daugiau sodininkų ieško natūralių ir aplinkai draugiškų sprendimų, kurie nekenktų nei žmogui, nei gamtai.
Net ir rūpestingiausi sodininkai kartais stebisi, kodėl derlius mažesnis, augalai silpni, o pomidorai sunoksta tik rudenį. Priežastis gali slypėti ne prastame dirvožemyje ar oruose, o… įpročiuose.
Laukti pirmojo derliaus – viena smagiausių daržo sezono dalių. Tačiau būtent tada, kai daržovės jau atrodo „beveik pasiruošusios“, dažnas sodininkas susiduria su klausimu: rinkti dabar ar dar palaukti?
