Dekoratyviniai vijokliniai augalai
Aitrioji raganė (C. aethusifolia Turcz.). Savaime auga Tolimuosiuose Rytuose, Rytų Sibire, Kinijoje. Puskrūmis, bet Lietuvos sąlygomis stiebas dažnai visai nesumedėja, ir augalas kiekvieną pavasarį atželia iš šaknų. Stiebas užauga iki…
Vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos krūmai arba puskrūmiai. Savaime auga vidutinio klimato juostoje, daugiausia šiauriniame pusrutulyje. Šie augalai sutinkami miškuose, upių pakraščiuose, stepėse, kalnuose, šlaituose. Jų stiebas stačias arba laipioja apsisukančiais apie…
Prerijinis erškėtis (R. setigera Michx.). Savaime gamtoje sutinkamas Šiaurės Amerikos stepių rajonuose, kur pakelia iki 20° C šalčius. Stiebai užauga iki 2 m aukščio. Žiedai iki 5 cm skersmens, bekvapiai,…
Vichuro erškėtis (R. wichuiaiana Crep.). Savaime gamtoje auga Japonijoje, Kinijoje. Į Europą jį atvežė 1886 m. dr. Vichura (Wichura). Labai artimas gausiažiedžiui erškėčiui. Stiebas šliaužiantis žeme. Dygliai dažniausiai išsidėstę pavieniui.…
Gausiažiedis erškėtis (Rosa multiilora Thunb.). Savaime gamtoje auga Pamario krašte, Kinijoje, Japonijoje, Korėjoje. Stiebas laipiojantis, 3-4 m aukščio su poromis išsidėsčiusiais kabliškais dygliais. Lapai neporomis plunksniški, 5-7-lapiai su prielapiais. Žiedai…
Laipiojančių erškėčių grupę sudaro erškėčiai, kurių laipiojantieji arba šliaužiantieji stiebai užauga iki 3-4 m ilgio. Nuo kitų erškėčių grupių jie skiriasi tuo, kad jų žiedai susidaro tik ant antramečių ir…
(adsbygoogle = window.adsbygoogle || []).push({}); Paprastoji gebenė Hedera helix Populiariausias vijoklinis augalas, sodinamas ūksmingose daržo vietose. Jos žalios ir dvispalvės atmainos su būdingais joms bruožais ir lapų dydžio įvairumu tinka…