Šizandra (Schizandia Baili.) Kininė šizandra (Sch. chinensis Baili.) yra magnolinių (Magno-liaceae) šeimos augalas, išplitęs Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Japonijčje, Stiebas vijoklinis, sumedėjęs, užauga iki 8 m aukščio. Lapai nedideli,
Siendriekė (Thladiantha Bng.) Pasieninė siendriekė (T. dubia Bng.) — agurkinių (Cucurbi-taceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Kinija. Stiebas užauga iki 2—6 m aukščio, laipioja nešakotais ūseliais. Lapai
Kartuolė (Aristolochia L.) Didžialapė kartuolė (A. maciophylla Lamk.) yra kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Šiaurės Amerika. Stiebas laibas, vijoklinis, užauga iki 4—10 m aukščio. Lapai dideli,
Ekremokarpas (Eccremocarpus Ruiz. et Pav.) Šiurkštusis ekremokarpas (E. scaber Ruiz. et Pav.) yra bignoni-nių (Bignoniaceae) šeimos augalas. Jo stiebas laipiojantis, 2—2,5 m aukščio, plaukuotas, briaunotas.’Lapai dvigubai plunksniški, bendroji
Ciklantera (Cyclanthera Schrad.) Smulkiažiedė ciklantera (C. pedata Schrad.) yra agurkinių (Cucurbitaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Meksika. Stiebas stipriai šakotas, briaunotas, užauga iki 4 m aukščio, laipioja šakotais
Apynys (Humulus L.) Paprastasis apynys (H. Iupulus L.) yra kanapinių (Cannabina-ceae) šeimos, daugiametis, atsparus šalčiams žolinis augalas. Jo tėvynė — Europa. Per vegetaciją užauga iki 6 m aukščio.
Aktinidija (Actinidia Lindi.) Aktinidinių (Actinidiaceae) šeimos dekoratyvinis ir vaisinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Stiebas vijoklinis, sumedėjęs. Lapai sveiki. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, smulkūs. Smailialapė aktinidija (A. arguta
Šaltalankis Šaltalankis išplitęs daugelyje Europos ir Azijos kraštų. Kaip dekoratyvinis augalas pradėtas auginti maždaug prieš 150 metų. Sulaukėję šaltalankiai yra dygūs, iki 1 — 6 m aukščio išaugantys
Gloksinija, gesnerinių šeimos daugiametis gumbinis augalas. Kilusi iš Brazilijos. Lapai abipus švelniai plaukuoti, tamsiai žali, žiedai gražus, dideli, varpo pavidalo, įvairių spalvų. Yra veislių margais žiedais. Gloksinija prižiūrima
Špinatai, balandinių šeimos augalai. Maistui tinka jauni lapai, nuskinti, kol dar neišaugęs stiebas. Špinatai vartojami dietiniam ir vaikų maitinimui, nes jie turi įvairių vitaminų, daug mineralinių druskų, ypač
Šlamučiai (darželiniai ), astrinių šeimos daugiamečiai augalai. Lietuvoje auginami kaip vienmečiai. Žiedai balti, bronziškai geltoni, oranžiniai, raudoni, tamsiai violetiniai ir tamsiai purpuriniai. Žydi nuo liepos mėnesio iki vėlyvojo
Paparčiai, gausi žolinių, rečiau sumedėjusių augalų grupė. Labai paplitę tropinio ir į subtropinio klimato juostose. Kambaryje auginamos rūšys labai puošniais įvairių atspalvių žaliais lapais (lapūnais). Kambariniai paparčiai —
Raudonėlis (paprastasis), notrelinių šeimos daugiametis medingas, prieskoninis, vaistinis, daržinis augalas. Jo lapuose yra iki 145 mg% vitamino C, lapų ir žiedų mišinyje — iki 0,57% eterinio aliejaus, sėklose
Peletrūnas (estragonas, vaistinis kietis), daugiametė žolė. Auginama daugiausia Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje kaip prieskoninis augalas. Laukinių peletrūnų pasitaiko Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Valgiams suteikia malonaus aštrumo. Lapai ir jauni
Svetainėje naudojami slapukai (angl. "cookies"), kurie padeda užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę ir pateikti kontekstinę bei suasmenintą reklamą Sutinku Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti, pakeisdami savo interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami slapukus Daugiau info: Naršydami toliau, Jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.
