Kategorija: Augalai

Šizandra (Schizandia Baili.) Kininė šizandra (Sch. chinensis Baili.) yra magnolinių (Magno-liaceae) šeimos augalas, išplitęs Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Japonijčje, Stiebas vijoklinis, sumedėjęs, užauga iki 8 m aukščio. Lapai nedideli,

  Siendriekė (Thladiantha Bng.) Pasieninė siendriekė (T. dubia Bng.) — agurkinių (Cucurbi-taceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Kinija. Stiebas užauga iki 2—6 m aukščio, laipioja nešakotais ūseliais. Lapai

Kartuolė (Aristolochia L.) Didžialapė kartuolė (A. maciophylla Lamk.) yra kartuolinių (Aristolochiaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Šiaurės Amerika. Stiebas laibas, vijoklinis, užauga iki 4—10 m aukščio. Lapai dide­li,

Ekremokarpas (Eccremocarpus Ruiz. et Pav.) Šiurkštusis ekremokarpas (E. scaber Ruiz. et Pav.) yra bignoni-nių (Bignoniaceae) šeimos augalas. Jo stiebas laipiojantis, 2—2,5 m aukščio, plaukuotas, briaunotas.’Lapai dvigubai plunksniški, bendroji

Ciklantera (Cyclanthera Schrad.) Smulkiažiedė ciklantera (C. pedata Schrad.) yra agurkinių (Cucurbitaceae) šeimos augalas. Jo tėvynė — Meksika. Stiebas stip­riai šakotas, briaunotas, užauga iki 4 m aukščio, laipioja šakotais

Apynys (Humulus L.) Paprastasis apynys (H. Iupulus L.) yra kanapinių (Cannabina-ceae) šeimos, daugiametis, atsparus šalčiams žolinis augalas. Jo tėvynė — Europa. Per vegetaciją užauga iki 6 m aukščio.

Aktinidija (Actinidia Lindi.) Aktinidinių (Actinidiaceae) šeimos dekoratyvinis ir vaisinis augalas, kilęs iš Rytų Azijos. Stiebas vijoklinis, sumedėjęs. Lapai sveiki. Žiedai dvilyčiai arba vienalyčiai, smulkūs. Smailialapė aktinidija (A. arguta

Šaltalankis Šaltalankis išplitęs daugelyje Europos ir Azijos kraštų. Kaip dekoratyvinis augalas pradėtas augin­ti maždaug prieš 150 metų.  Sulaukėję šaltalankiai yra dygūs, iki 1 — 6 m aukščio išaugantys

Gloksinija, gesnerinių šeimos daugiametis gumbinis augalas. Kilusi iš Brazilijos. Lapai abipus švelniai plaukuoti, tamsiai žali, žiedai gražus, dideli, varpo pavidalo, įvairių spalvų. Yra veislių margais žiedais. Gloksinija pri­žiūrima

Špinatai, balandinių šeimos augalai. Mais­tui tinka jauni lapai, nuskinti, kol dar neišau­gęs stiebas. Špinatai vartojami dietiniam ir vaikų maitinimui, nes jie turi įvairių vitami­nų, daug mineralinių druskų, ypač

Šlamučiai (darželiniai ), astrinių šeimos daugiamečiai augalai. Lietuvoje auginami kaip vienmečiai. Žiedai balti, bronziškai geltoni, oranžiniai, raudoni, tamsiai violetiniai ir tamsiai purpuriniai. Žydi nuo liepos mėne­sio iki vėlyvojo

Paparčiai, gausi žolinių, rečiau sumedėjusių augalų grupė. Labai paplitę tropinio ir į subtropinio klimato juostose. Kambaryje au­ginamos rūšys labai puošniais įvairių atspal­vių žaliais lapais (lapūnais). Kambariniai paparčiai —

Raudonėlis (paprastasis), notrelinių šei­mos daugiametis medingas, prieskoninis, vaistinis, daržinis augalas. Jo lapuose yra iki 145 mg% vitamino C, lapų ir žiedų miši­nyje — iki 0,57% eterinio aliejaus, sėklo­se

Peletrūnas (estragonas, vaistinis kietis), daugiametė žolė. Auginama daugiausia Kau­kaze ir Vidurinėje Azijoje kaip prieskoninis augalas. Laukinių peletrūnų pasitaiko Sibire, Tolimuosiuose Rytuose. Valgiams suteikia malonaus aštrumo. Lapai ir jauni