Įvairios daržovės
Moliūgas – vitaminų ir mikroelementų turtinga daržovė, kurioje gausu kalcio, kalio, fosforo, geležies, vario, fluoro, cinko, karotino, vitamino C ir B grupės vitaminų. Dėl šioje daržovėje esančio pektino, iš organizmo…
Nuo seno auginamo batato, dar vadinamo saldžiąja bulve, tėvynė yra Centrinė Amerika ir Meksika. Saldžiųjų bulvių kultūros plačiai paplitusios atogrąžų ir subtropikų platumose. Čia batatai kultivuojami dideliais kiekiais ir yra…
Paklaustas, kokios spalvos yra morka, dažnas atsakytų: „Žinoma, oranžinės“. Tačiau tai – ne visai tiesa. II–I a. pr. Kr. šios daržovės buvo įvairių spalvų. Pavyzdžiui, X a. Afganistane ir Pakistane…
Lietuvoje auginama daugiau kaip 50 rūšių daržovių ir prieskoninių augalų. Vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja apie 51 kg šviežių daržovių, iš jų 3 kg šiltnaminių (neskaitant įsivežtų daržovių).…
Trūkažolės (salotinės cikorijos), astrinių šeimos augalai, dietinės salotinės daržovės. Daugiausia auginama paprastoji, arba šakninė, trūkažolė. Visose augalo dalyse yra pieno sulčių, šaknyse yra inulino ir kartaus glikozido intibino. Vasarą išauginami…
Svogūnai (valgomieji) auginami dėl galvučių ir laiškų. Galvutėje yra baltymų, celiuliozės, mineralinių druskų. Valgomieji svogūnai skirstomi į aštriuosius, pusaštrius ir saldžiuosius. Aštrų skonį svogūnams teikia eteriniai aliejai. Svogūnuose yra 10…
Sėklų rengimas sėjai. Norint gaut gausų ir gerą derlių, reikia atrinkti gerai prinokusias grynos veislės sėklas (kad gerai dygtų ir augtų). Patartina jas kelias minutes pamirkyti 3% valgomosios druskos tirpale…
Sėjomaina. Kelerius metus iš eilės vienoje vietoje auginamos tos pačios daržovės nualina dirvą. Joje prisiveisia kenkėjų, daržovių ligų sukėlėjų, padaugėja kai kurių piktžolių. Todėl kiekvienos rūšies daržoves toje pačioje vietoje…
Salotos, salotų auginimas astrinių šeimos lapinės daržovės. Maistui vartojami švieži lapai. Jie turi daug vitaminų C, B, PP, karotino, geležies ir fosforo druskų. Salotų yra lapinių ir gūžinių. Lapinės salotos…
Salierai. Salierų auginimas Auginami visur kaip prieskoninė ir vertinga maistinė daržovė. Pagal maistui vartojamas dalis salierai yra lapiniai, lap-kotiniai ir šakniavaisiniai. Salierų žali, džiovinti ir sūdyti lapai vartojami kaip prieskonis…
Rūgštynės. Laukinės rūgštynės auga beveik visur. Jų būna pievose, pamiškėse. Auginamos ir daržuose kaip daugiametės daržovės. Laukinės rūgštynės renkamos pavasarį, nes ilgainiui lapai diržta, šiurkštėja. Rūgštynių lapuose yra 90,4% vandens,…
Ropiniai kopūstai (kaliaropės). Daug maistingesni už gūžinius kopūstus. Maistui daugiausia vartojami sustorėję rutuliškos formos stiebai — stiebagumbiai. Iš jų daromos salotos, verdamos sriubos, daromi įvairūs kiti patiekalai, kurie valgomi atskirai…
Rabarbarų auginimas Rabarbarai, daugiametė daržovė. Lapkočiai turi iki 2,5% angliavandenių, apie 3,5% organinių rūgščių, be to, kalio, kalcio, fosforo, magnio druskų, vitaminai B1 ir C. Šakniastiebiai ir šaknys turi glikozidų,…
Pupų auginimas Pupos, ankštinių šeimos vienmetės daržovės. Lietuvoje buvo auginamos jau VII a. Pupų sėklas galima valgyti žalias (kaip žirnius) arba virtas (žiemą). Daržo pupos yra ilgo vegetacijos periodo augalai,…
Pupelių auginimas Pupeles, ankštinių šeimos vienmetės daržovės. Lietuvoje auginamos nuo XVIII a. Pupelės būna krūminės ir vijoklinės. Vijoklinės išauga iki 2—3 m aukščio, todėl joms reikia atramų. Yra grūdinių, arba…
Pomidorai. Pomidoruose yra cukraus, organinių rūgščių, mineralinių druskų, 25 mg% vitamino C, karotino (provitamino A). Patartina auginti (lauke ir polietileniniuose šiltnamiuose) Vytėnų bandymų stotyje sukurtų veislių 'Ryčiai', 'Neris' ir 'Vytėnų…