Kenkėjai, ligos
Alyvinė pumpurinė erkė. (Eriophyes lowi Nal.). Tai mikroskopiniai, verpsto formos voragyviai, gyvenantys pumpuruose. Pažeisti pumpurai nenormaliai išsipučia ir dažnai neprasiskleidę nudžiūsta, o jeigu ir prasiskleidžia, tai lapai būna smulkučiai, nuskurdę,…
Spyglių rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum)1 Arth.). Pavasarį apatinėje spyglių pusėje palei vidurinę gyslą grupėmis atsiranda oranžinės, cilindrinių pūslelių pavidalo ecidės su: dulkančiomis ecidėsporėmis. Pažeisti spygliai nudžiūsta ir prieš laiką…
Daigų išgulimas ir puvinys. (sukėlėjai Fusarium, Alternaria, Phytophthora omnivora De By.). Kai ligą sukelia Fusarium ar Alternaria genties grybai, liepų daigai pagelsta arba išgula. Jų stiebeliai prie žemės suplonėja, šaknelės…
Balkšvarūdė. (sukėlėjas Thecospora areolata (Fr.) Magn., sin. Thecospadi Kleb.). Pažeistų kankorėžių žvynai būna lyg pasišiaušę, o vidinė jų pusė (apie rugpjūčio mėn. vidurį) tankiai nuberta rutuliškomis arba pusiau rutuliškomis 2-3…
Daigų išgulimas. (sukėlėjai Fusarium sp., Alternaria sp.). Rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum.) Arth.). Vasarą apatinėje beržo lapų pusėje atsiranda oranžiškai geltoni, iškilūs, smulkūs uredosorai su uredosporomis. Kartais jų būna tiek…
Fitoftorozė. (sukėlėjas Phytophthora syringae Kleb.). Ayvas liga labiau pažeidžia žiemą, kai jos šiltnamiuose dirbtinai pražydnamos. Stiprių ir šiaip gerai išsivysčiusių augalų dalis pumpurų neišsiskleidžia, jų vidus buna parudavęs. Šakelių žievė…
Bulvių kenkėjai Bulviniai nematodai - 1 mm ilgio, kirmėliški, siūliški, balti, permatomi kenkėjai. Nematodų lervos žiemoja cistose dirvoje. Cista -negyva nematodų patelė. Jos oda sukietėjusi, o viduje būna iki 1200…
Kopūstų kenkėjai Kopūstus puola specifiniai kenkėjai: kryžmažiedės spragės, kopūstiniai stiebiniai paslėptastraubliai, kopūstinės musės, kopūstiniai amarai, drugių būrio kenkėjai ir visaėdžiai - podūros, sprakšių ir grambuolių lervos, maitėdžių vabalai ir lervos,…
Kriaušinis pjūklelis audėjas Neurotoma ilaviventris Retz. Puola dažniausiai kriaušes, rečiau vyšnias ir trešnes. Matyti stamboki netankūs voratinkliniai lizdai, kuriuose gyvena maždaug 20 mm oranžiškai geltonos lervos. Galva juoda, trys poros…
Lapinukai Phyllohius sp. sp. Polifagai. Vabalai puola daugelį lapuočių medžių, tarp jų ir vaismedžius, ypač obelis ir kriaušes. Lapų pakraščiuose matyti netaisyklingos (įvairaus didumo ir formos), bet dažniausiai gilios ir…
Auksauodegis verpikas Euproctis chrysorrhoea L. Kenkia obelims, kriaušėms, slyvoms, ąžuolams, rečiau kitiems lapuočiams. Vasarą tarp voratinkliais sutrauktų lapų matyti plaukuoti vikšrai, o rudenį šakučių galuose kaba iš sausų lapų ir…
Neporinis verpikas Lymantria dispar L. Kenkia vaismedžiams ir daugeliui kitų lapuočių, rečiau — spygliuočiams. Rudenį ant kamienų matosi pailgos, iki 4 cm, 500—800 kiaušinių krūvelės, pridengtos gelsvai pilkais plaukeliais. Kiaušiniai…