Kenkėjai, ligos
Obelinė blakutė Psylla mali Schmidbg. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos — iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo vietoje…
Rudasis kriaušinis amaras Anuraphis subterranea Walk. Pavasarį čiulpia kriaušių lapus. Amaras yra 2,5—3,5 mm ilgio, rudas. Ant nugaros — gana stambūs viduriniai ir pakraštiniai kauburėliai. Lervos ir nimfos — rusvos.…
Dažniausiai puola senesnes obelis. Iščiulptų lapų pakraščiai pastorėja, riečiasi į apačią, pagelsta arba parausta. Žiemoja amaro kiaušiniai. Jie pailgai elipsiški, tik padėti — žalsvi, vėliau — juodi. Kiaušinių būna kamienų…
Puola obelis, rečiau kriaušes, šermukšnius ir gudobeles. Ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių matyti žaliųjų amarų kolonijos . Iščiulpti ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai tampa…
Kenkia Kriaušėms ir kartais erškėčiams bei šermukšniams. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinė erkutė, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda šviesiai žalios …
Čiulpia erškėtinių šeimos augalų (obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, gudobelių, gervuogių, aviečių, braškių lapų sultis. Lapai šviesėja, džiūsta ir kartais be laiko nukrinta . Pakenktų augalų lapai ir vaisiai būna mažyčiai,…
Polifagė. Daugiausia čiulpia obelų ir slyvų, mažiau kriaušių, vyšnių, trešnių lapų sultis. Jie darosi dėmėti, paruduoja ir nukrinta. Žiemoja šios erkės kiaušiniai. Jie — apskriti, 0,15 mm skersmens, oranžiškai raudoni,…
Polifagė. Be kitų lapuočių, sode labiausiai puola obelis ir slyvas, mažiau kriaušes ir vyšnias. Išilgai lapų gyslų atsiranda šviesiai žalios, smulkios dėmelės. Paskui lapai sidabriškai nupilkėja, greitai nudžiūsta ir nukrinta.…
Ligos. Fitoftorozė. Ligą sukelia buivinė fitoftora (Phytophthora infestans (Mont.). de Bary). Rudos dėmės pastebimos ant lapų, stiebų, bet daugiausiai jų esti ant vaisių, kurie pasidaro rudai margi. Dėmės esti įvairaus…
Agurkų ligos ir kenkėjai Agurkų ligos. Vytulys ir pašaknio puviny s. Šiltnamiuose auginami agurkai gali vysti dėl daugelio priežasčių:. vandens trūkumo intensyviai jiems augant, esant aukštai temperatūrai ir intensyviai…
Nematodai. Nematodai yra mikroskopinės kirmėlės, kurios priklauso, apvaliųjų kirmėlių (Nemathelmlnthes) tipui, sudaro atskirą klasę. Vazoninėms gėlėms gali kenkti įvairių genčių nematodai. Meloidogyne genties nematodai parazituoja šaknyse, ant jų formuojasi išaugos.…
Diegavirtės sukėlėjai: Pythium, Rhizoctonia, hielaviopsis, Cylindrocarpon genčių grybai. Jie pažeidžia daugelio augalų (begonijų, fikų, kaloeolarijų r kt.) daigus ir auginius. Pasireiškia kaip šaknų uodoji kojelė. Puvinys apima daigų- šaknis ir…