Sėklavaisinių vaizmedžių (obelų, kriaušių) kenkėjai
Rožinis lapsukis Archips rosana L. Kenkia daugeliui lapuočių medžių bei krūmų, tarp jų ir vaismedžiams, ypač obelims ir juodiesiems serbentams. Jauni žali, 7—9 mm ilgio (suaugę iki 20 mm), ruda…
Pumpurinis lapsukis Spilonota ocellana F. Kenkia vaismedžiams, ypač obelims. Vikšrai įsigraužia į besiskleidžiančius pumpurus, apraizgo lapelius voratinkliais. II vasaros pusėje vikšrai gyvena tarp dviejų voratinkliais sutrauktų lapų ir juos skeletuoja.…
Tinklasparnis lapsukis Adoxophyes reticulana Hb. Kenkia vaismedžiams, serbentams, avietėms, erškėčiams, daugeliui lapuočių miško medžių bei krūmų. Žaliojo kūgio fazėje tamsiai žali, geltona galva ir gelsvai rudu priešnugarėlės skydu lapsukio vikšrai…
Kablelinis skydamaris Lepidosaphes ulmi L. Polifagas. Puola obelis, kriaušes, serbentus, agrastus, mažiau — slyvas, vyšnias, trešnes ir labai puola sodų užuovė-jinėse juostose augančias liepas bei beržus. Patelės ir lervos gyvena…
Obelinė blakutė Psylla mali Schmidbg. Suaugusios blakutės čiulpia sultis iš obelų, rečiau iš kriaušių lapų, o lervos bei nimfos — iš besiskleidžiančių pumpurų, žiedpumpurių, žiedų ir vaisių užuomazgų. Pažeidimo vietoje…
Rudasis kriaušinis amaras Anuraphis subterranea Walk. Pavasarį čiulpia kriaušių lapus. Amaras yra 2,5—3,5 mm ilgio, rudas. Ant nugaros — gana stambūs viduriniai ir pakraštiniai kauburėliai. Lervos ir nimfos — rusvos.…
Dažniausiai puola senesnes obelis. Iščiulptų lapų pakraščiai pastorėja, riečiasi į apačią, pagelsta arba parausta. Žiemoja amaro kiaušiniai. Jie pailgai elipsiški, tik padėti — žalsvi, vėliau — juodi. Kiaušinių būna kamienų…
Puola obelis, rečiau kriaušes, šermukšnius ir gudobeles. Ant jaunų ūglių viršūnių, pumpurų, žiedpumpurių, lapų ir lapkočių matyti žaliųjų amarų kolonijos . Iščiulpti ūgliai išsikraipo, lapai susiraukšlėja ir susisuka, dažnai tampa…
Kenkia Kriaušėms ir kartais erškėčiams bei šermukšniams. Anksti pavasarį pumpurai, kuriuose žiemoja kriaušinė erkutė, atrodo lyg išbrinkę. Lapai būna raukšlėti, nevienodo ilgio lapkočiais. Gegužės pabaigoje ant lapų atsiranda šviesiai žalios …
Čiulpia erškėtinių šeimos augalų (obelų, kriaušių, slyvų, vyšnių, gudobelių, gervuogių, aviečių, braškių lapų sultis. Lapai šviesėja, džiūsta ir kartais be laiko nukrinta . Pakenktų augalų lapai ir vaisiai būna mažyčiai,…
Polifagė. Daugiausia čiulpia obelų ir slyvų, mažiau kriaušių, vyšnių, trešnių lapų sultis. Jie darosi dėmėti, paruduoja ir nukrinta. Žiemoja šios erkės kiaušiniai. Jie — apskriti, 0,15 mm skersmens, oranžiškai raudoni,…
Polifagė. Be kitų lapuočių, sode labiausiai puola obelis ir slyvas, mažiau kriaušes ir vyšnias. Išilgai lapų gyslų atsiranda šviesiai žalios, smulkios dėmelės. Paskui lapai sidabriškai nupilkėja, greitai nudžiūsta ir nukrinta.…