Medžiai ir krūmai

Baltoji sedula

Baltoji sedula (Cornus alba L.) Tėvynė-—Tolimieji Rytai, Sibiras, Mongolija. Sedulinių (Cornaceae) šeimos, krūmai 3 m aukščio, plonomis, liaunomis šakomis. Lapai elipsiški, tamsiai žali, priešiniai, 3—10 cm. Žiedai balti, maži, skydiškuose…

Comments Off on Baltoji sedula

Baltasis šilkmedis

Baltasis šilkmedis (Morus alba L.) Tėvynė — Kinija. Šilkmedinių (Moraceae) šeimos. Savo tėvy­nėje šilkmedis išauga dideliu medžiu, siekiančiu 12—20 (25) m aukščio. Augdamas nepalankiose sąlygose esti krūmas arba 4—6—8 m…

Comments Off on Baltasis šilkmedis

Ąžuolas

Ąžuolas (Queicus L.) Ąžuolinių (Fagaceae) šeimos. Dideli medžiai, rečiau krūmai, vasarą arba visada žaliuojančiais paprastais, ištisiniais arba skiau-tėtais lapais. Žiedai vienalyčiai, nežymūs. Vaisius — vienasėklė gilė. Gentyje yra apie 600…

Comments Off on Ąžuolas

Amurinis kamštenis

Amurinis kamštenis (Phellodendion amurense Rupr.) Rūtinių (Rutaceae) šeimos. Tėvynė — Tolimieji Rytai, Kinija, Korėja. 10—15—26 m aukščio medis. Laja plačiai ovalinė arba plokščiai kupoliška, vidutinio tankumo. Liemuo ir storosios šakos…

Comments Off on Amurinis kamštenis

Ameliankis

Ameliankis, medliava (Amelanchier Med.) Erškėtinių (Rosaceae) šeimos krūmai, plonomis, stačiai augan­čiomis šakelėmis, rečiau liauni, neaukšti medeliai. Lapai paprasti, ovališki arba kiaušiniški, 20—80 mm ilgio. Pavasarį besiskleidžian-tieji lapai esti šviesiai pilkai…

Comments Off on Ameliankis

Alyvos

Alyvos (Syringa L.) Alyvmedinių (Oleaceae) šeimos krūmai, rečiau — neaukšti me­deliai. Lapai paprasti, priešiniai, standūs. Žiedai dvilyčiai, taisyk­lingi, nedideli, kvapūs, medingi, sukrauti į šluotelių pavidalo žie­dynus. Žiedai esti balti ir…

Comments Off on Alyvos

Akacija

Akacija, vikmedis (Robinia L.) Ankštinių (Leguminosae) šeimos medžiai arba krūmai. Lapai sudėtiniai, neporiškai plunksniški, vidutinio dydžio. Prielapiai vir­tę dygliais. Žiedai drugiški, balti, rožiniai, rečiau purpuriniai, ke­kės pavidalo žiedynuose sukrauti. Vaisius…

Comments Off on Akacija

Vaismedžių skiepijimas ir perskiepijimas

Vaismedžių   skiepijimas   ir  perskiepijimas Sodybiniuose bei kolektyviniuose soduose papras­tai norima turėti visa, kas yra vertingiausia, tačiau dažnai vertingiausių veislių sodinukų sunku gauti, be to, nėra ir vietos jiems sodinti. Lengviau…

Comments Off on Vaismedžių skiepijimas ir perskiepijimas

Vaismedžių persodinimas

Vaismedžių persodinimas Kartais tenka persodinti suaugusius vaismedžius. Persodinti tinka tik sveikos, vešliai augančios ir ne senesnės kaip 10—15 metų obelys ir kriaušės. Ar vaismedis sveikas, galima įsitikinti išpjovus vieną kitą…

Comments Off on Vaismedžių persodinimas

Pašalusių vaismedžių priežiūra

Pašalusių vaismedžių priežiūra Kiekviena šalta žiema ir prieš ją buvęs vegetacijos periodas yra kitokie. Kiekvienais metais vaismedžiai skirtingai pasiruošia žiemojimui ir skirtingai nu­kenčia nuo šalčių. Šalčiams jautriausi žiediniai pumpurai, vaisinės…

Comments Off on Pašalusių vaismedžių priežiūra

Obelų ir kriaušių genėjimas

Obelų Ir kriaušių genėjimas Pasodintų medelių genėjimas. Į sodą sodinami vie­namečiai arba dvimečiai medeliai. Vienamečiai mede­liai dar neturi vainikų arba tik vieną kitą išaugusią šoninę šakutę. Dvimečiai skiepai yra patrumpinami…

Comments Off on Obelų ir kriaušių genėjimas

Šilkmedis

Šilkmedis Šilkmedžių tėvynė yra Pietryčių Azija. Paplitę jie Užkaukazėje, Amerikoje, Afrikoje. Pietų Europoje auginami nuo VII amžiaus. Jų lapais minta šil­kverpių vikšrai. Šiam tikslui jie daugiausia ir au­ginami. Dar naudojami…

Comments Off on Šilkmedis

Šermukšniai

Šermukšniai Šermukšnis — visiems pažįstamas augalas. Auga miškuose, pakelėse, pagrioviuose, sodybose, parkuo­se. Turi daug biologiškai aktyvių medžiagų — ka­rui ino, vitamino C, pektinų. Vaisiai, lapai, žievė turi gydomųjų savybių ir …

Comments Off on Šermukšniai

Vyšnių ir trešnių genėjimas

Vyšnių ir trešnių genėjimas Jaunos vyšnios ir trešnės auginamos taip pat, kaip ir obelys. Pasodinus patrumpinamos, o vėliau iš­pjaunama tik labai tankiai ir stačiai augančios šakos. Nuo 5—6 metų, kada…

Comments Off on Vyšnių ir trešnių genėjimas

Abrikosai

Abrikosai Kaulavaisiai vaismedžiai. Seniausias jų auginimo arealas — Kinija. Iš čia per Vidurinės Azijos šalis plito iki Armėnijos ir Vakarų Europos. Vidurinėje Azijoje, Ferganos slėnio 5—6 tūkstančių metų pr. m.…

Comments Off on Abrikosai

Karvamedis

Kavamedis, raudinių šeimos krūmas arba medis gražia laja. Kilęs iš Arabijos pusiasalio ir Afrikos. Lapai skaisčiai žali, žvilgantys, žiedai balti, labai kvapūs. Vaisiai — skaisčiai raudonos uogos, kurių kiekvienoje yra…

Comments Off on Karvamedis

Vyšnios

Vyšnios, erškėtinių šeimos kaulavaisiniai medžiai ir krūmai. 3—6 m aukščo, rutulišku vainiku. Vyšnios turi 7—17% cukraus, 2% rūgščių, 16 mg% vitamino C, rauginių me­džiagų, pektino. Vyšnios turi maždaug 4 kar­tus…

Comments Off on Vyšnios