Kategorija: Medžiai ir krūmai

Trešnės

Trešnės, erškėtinių šeimos medžiai ir krū­mai. Trešnės būna 10—15 m, kartais net iki 25 m aukščio. Lapai dideli, pailgai kiaušiniški arba elipsiški, smailiomis viršūnėmis. Vai­siai — kaulavaisiai, rutuliški,
Read More

Svarainiai

Svarainiai (atvaisos), erškėtinių šeimos vaisiniai ir dekoratyviniai krūmai. Lietuvoje dažniau auginamas Japoninis svarainis. Jis 70—100 cm aukščio, šakos dygliuotos. Lapai elipsiški, smulkiai dantyti, blizgantys, su stambiais prielapiais. Žiedai
Read More

Slyvos

Slyvos, kultūriniai vaismedžiai ir vaiskrū­miai. Daugiausia auginama naminė slyva. Yra apie 2000 jos veislių. Vaismedžiai išauga 4—6 m aukščio. Odelė būna žalia, geltona, violetinė. Minkštimas žalias, geltonas, oranži­nis,
Read More

Šaltalankiai

Šaltalankiai, žilakruminių šeimos augalai. Lietuvoje auginamas dygliuotasis šaltalan­kis — vaisinis ir dekoratyvinis krūmas. Jo vaisiuose yra daug aliejaus, vitaminų, ypač askorbino rūgšties (iki 800 mg%), tokofero­lio (iki 8
Read More

Šalavijai

Šalavijai, notrelinių šeimos vienmečiai augalai. Auga kaip krūmai, puskrūmiai ar žolės. Yra apie 100 rūšių, iš kurių dekoraty­viausias darželinis šalavijas. Kilęs iš Pietų Amerikos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai
Read More

Pelargonijos

Pelargonijos, snaputinių šeimos krūmai, puskrūmiai ir žolės. Auginama daug hibri­dinių formų, kurios sudaro 4 dideles grupes. Didžiažiedėms{karališkosioms) pelargonijoms būdingi dideli žiedai nuo baltų iki rožiškai raudonų ir beveik
Read More

Rūtos

Rūtos (žaliosios), rūtinių šeimos dekora­tyviniai, vaistiniai, prieskoniniai puskrūmiai. Savaime auga Pietų Europoje, Šiaurės Afri­koje ir Mažojoje Azijoje. Lietuvoje auginama nuo senų laikų (dvarų inventoriuose mini­mos 1561) ir laikoma
Read More

Obelys

Obelys, kultūriniai vaismedžiai, Lietuvoje auginama apie 1000 obelų veislių. Obelys yra vienos derlingiausių vaismedžių, ilgai gyvena (iki 100 metų), mediena — vertinga žaliava baldų, suvenyrų pramonei, įvairių veislių
Read More

Kriaušės

Kriaušės, erškėtinių šeimos sėklavaisiniai vaismedžiai. Būna iki 20 m aukščio. Vainikai platūs, piramidiški, šakos dygliuotos. Vaisiai žali, geltoni arba rausvi. Minkštimas baltas, žalsvas, gelsvas, rausvas; tirpstantis; sultingas arba
Read More

Medžių genėjimas

Genėjimas, dalinis arba visiškas vaisme­džių, uogakrūmių, dekoratyvinių medžių, krūmų ir kitų augalų šakų ir ūglių šalinimas. Genėjimu reguliuojamas augalų augimas, derėjimas, formavimasis. Genima pjūkleliais, peiliais, žirklėmis. Žaizdos lyginamos
Read More

Bijūnai

Bijūnai Bijūnai, vėdryninių šeimos daugiamečiai augalai; priskaičiuojama daugiau kaip 30 rūšių. Yra medžių ir žolių pavidalo bijūnų. Daugybė kultūrinių žolinių bijūnų veislių yra kilę iš baltažiedžio bijūno. Pagal
Read More

Dirva

Dirva. Daržovėms auginti yra svarbus vir­šutinis ariamasis sluoksnis, o vaismedžiams — podirvinis ir gilesnis sluoksniai. Vertinant dirvas, reikia atkreipti dėmesį į viršutinio ir gilesnių sluoksnių mechaninę sudėtį, puru­mą,
Read More

Beržų kenkėjai

Paprastasis  grambuolys. (Melolontha melolontha L.).  Vabalai 20—30 mm ilgio, juodi, apaugę pilkšvais plaukeliais. Antsparniai geltonai rudi, priešnugarėlė tamsesnė. Antenos baigiasi plokšteli-ne buožele, pilvelio galas — pigidiumas — palaipsniui
Read More

Alyvų kenkėjai

Alyvinė pumpurinė erkė. (Eriophyes lowi Nal.). Tai mikrosko­piniai, verpsto formos voragyviai, gyvenantys pumpuruose. Pažeisti pumpurai nenormaliai išsipučia ir dažnai neprasisklei­dę nudžiūsta, o jeigu ir prasiskleidžia, tai lapai būna
Read More

Maumedžių ligos

Spyglių rūdys. (sukėlėjas Melampsoridium betulae (Schum)1 Arth.). Pavasarį apatinėje spyglių pusėje palei vidurinę gyslą gru­pėmis atsiranda oranžinės, cilindrinių pūslelių pavidalo ecidės su: dulkančiomis ecidėsporėmis. Pažeisti spygliai nudžiūsta ir
Read More

Liepų ligos

Daigų išgulimas ir puvinys. (sukėlėjai Fusarium, Alternaria, Phytophthora omnivora De By.). Kai ligą sukelia Fusarium ar Al­ternaria genties grybai, liepų daigai pagelsta arba išgula. Jų stie­beliai prie žemės
Read More