Ankštpipiriai

Ankštpipirių   tėvynė – Pietų Azija ir Pietų Amerika. Ten ankštpipiriai auginami kaip daugiamečiai augalai, o Europoje kaip vienmečiai. Pirmi rašytiniai duomenys apie ankštpipirius pa­sirodė 1494 m. – juos aprašė kelionėse Kolum­bą lydėjęs gydytojas.

Ilgą laiką ankštpipiriai buvo vartojami tik kaip egzotiškas prieskonis. Europiečiai ankštpipirius pradėjo auginti vėliau ir suskirstė juos į karčiuo­sius bei saldžiuosius. Kartieji vartojami kaip prie­skonis sriuboms, padažams ir mėsos patiekalams paskaninti. Saldieji ankštpipiriai vartojami kaip daržovė ir pastaruoju laiku labai noriai valgomi. Jie vartojami žali (sumuštiniams paskaninti, da­romos salotos), troškinti, konservuoti, į kai ku­riuos patiekalus dedami kaip specifinio aromato prieskonis.

Ankštpipirių vaisiai yra labai geros cheminės sudėties. Juose yra  apie 5-6%   angliavandenių, gausu   vitaminų.   Ypač   gausu   vitamino   C   ir   P (rutino). Kai vitamino P pakanka, organizmas tau­piau vartoja vitaminą C. Ankštpipiriuose yra ne­mažai B grupės vitaminų, E ir kitų. Juose yra ir mineralinių  medžiagų,  tarp    daugiausia  kalio. Ankštpipiriai     šilumamėgė  daržovė,   reika­laujanti derlingo ir puraus dirvožemio. Palankiau­sia  18-30°C temperatūra. Temperatūrai nukritus iki -0,3-0,5°C, augalai nušąla. Ankštpipirius ge­riausia auginti polietileniniuose šiltnamiuose arba po polietileninėmis priedangomis, bet jeigu skly­pas  apsaugotas nuo vėjų,  su nuolydžiu  į  pietų pusę, galima auginti ir lauke. Jie auginami iš dai­gų. Daigai auga lėtai. Nuo sėjos praeina 70-80 dienų.  Daigai  į lauką sodinami birželio pirmoje pusėje. Eilutėje sodinami 60X30 cm atstumu. Dai­gai sodinami 4-5 cm giliau negu augo vazonė­liuose. Auginami taip kaip ir pomidorai. Vaisiai skinami techninės brandos fazėje – tamsiai žali, žali arba šviesiai gelsvi.

Taip pat skaitykite: