Paprastasis mairūnas gali būti vienmetis arba daugiametis augalas. Kaip vienmetė daržovė mairūnas dažniausiai auginamas daržui skirtame sodo sklype. Kvapnūs švieži ir džiovinti mairūno lapai vartojami kaip prieskoniai įvairiems salotų patiekalams, sriuboms, žuvies ir mėsos patiekalams. Jaunuose mairūno lapuose ir stiebuose gausu rutino, vitamino C ir karotino.
Mairūnas – šilumą mėgstanti prieskoninė daržovė, todėl ankstyvose vystymosi stadijose yra jautrus nedidelėms šalnoms. Geriausiai mairūnas auga priemolio arba priesmėlio nerūgščiame dirvožemyje. Šiai prieskoninei daržovei auginti naudojami derlingi, gerai saulės apšviesti žemės sklypai. Pietuose mairūnas pasėjamas atvirame dirvožemyje, vėsesniuose rajonuose – daiginimo būdu.
Mairūno sėklos ankstyvą pavasarį pasėjamos į gerai pašildytą dirvožemį eilėmis (plotis tarp eilių – 25-30 cm) ir sekliai padengiamos humusu. Šiltadaržiuose arba šiltnamiuose mairūno sėklos sėjamos kovo – balandžio mėnesiais. Geriausiai tinkama daigų auginimo temperatūra – +12° C – +20° C. Kadangi mairūno sėklos labai smulkios, jų nereikia įterpti į žemę, tik pasėjus jas reikia prispausti prie žemės. Masiškai mairūno ūgliai pasirodo po dviejų trijų savaičių. Gerai išsivysčiusius daigus į atvirą dirvožemį reikia persodinti pasibaigus šalnoms, eilėmis kas 10 cm.
Šios daržovės priežiūra susideda iš ravėjimo ir dirvos purenimo tarp eilių. Nuskynus pirmuosius augalus, mairūnus reikia patręšti amonio salietros tirpalu (20-30 g kibirui vandens). Mairūno žydėjimo laikotarpis ištęstas. Daržovės ūgliai nupjaunami vieną du kartus per vasarą, prasidėjus žydėjimui. Nupjauti augalą reikia 6-7 cm aukštyje. Nupjautus mairūnus reikia surišti į ryšuliukus ir džiovinti tamsoje arba gerai vėdinamoje patalpoje.