
Baklažanai
Baklažanų tėvynė – Pietryčių Azija, iš dalies Indija ir Birma, kur iki šiol laukiniai baklažanai auga kaip daugiamečiai augalai. Kultūriniai baklažanai pirmiausia pradėti auginti Indijoje. Iš Indijos jie pateko į Gvinėjos pakrantę, paskui į Japoniją. Arabų rašytojai teigia, kad IX a. baklažanus jau augino Afrikoje, ypač dabartiniame Egipte ir Alžyre. Pradžioje baklažanai buvo laikomi dekoratyviniais augalais, todėl jie augdavo prie kiekvienos pirkelės.
Iš Europos šalių baklažanais pirmiausia susidomėjo senovės graikai ir romėnai, tačiau kažkodėl jie baklažanus pavadino „Pasiutimo obuoliais” ir manė, kad juos sistemingai valgant galima išprotėti. Jokiais tyrimais tokios baklažanų savybės nebuvo įrodytos, tačiau išgalvoti prietarai ilgai laikėsi ir tai trukdė baklažanams plisti Europoje. Tiktai atradus Pietų Ameriką buvo pastebėta, kad indėnai augina baklažanus ir vartoja maistui. Tada ir europiečiai baklažanus pradėjo auginti ir vartoti maistui. Dabar baklažanai kaip vienmetė daržovė auginami visose Europos šalyse, tačiau Lietuvoj jie dar mažai paplitę, nors turi labai daug vertingų savybių.
Baklažanai – nekaloringa daržovė. Juose yra 93,2% vandens, 3% cukraus, iki 1,2% ląstelienos, kalio ir kitų druskų. Juose yra nedidelis kiekis B grupės vitaminų, vitamino C ir karotino.
Maistinė baklažanų vertė labai didelė. Juose esančios aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą. Baklažanai šalina iš organizmo cholesteriną ir mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse, todėl labai tinka aterosklerozės gydymui ir profilaktikai. Baklažanuose yra daug kalio, kuris stiprina širdies darbą, padeda iš organizmo pasišalinti skysčiams. Baklažanai rekomenduojami valgyti pagyvenusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nusilpus širdies darbui. Baklažanai vartojami ir nuo podagros, nes didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu.
Maistui baklažanai vartojami labai įvairiai. Jie valgomi švieži, rauginami, marinuojami, kepami bei troškinami su kitomis daržovėmis. Konservų pramonė gamina baklažanų ikrą.
Baklažanai, kaip ir ankštpipiriai, šilumamėgiai, lėtai besivystantys augalai. Jų augimui palankiausia temperatūra yra 25-28°C šilumos. Temperatūrai nukritus iki 14°C šilumos, baklažanai nustoja augti, o aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje – pradeda kristi žiedai. Baklažanai – lepi daržovė, todėl pastovius derlius galima gauti tiktai auginant šiltnamiuose arba po polietileno priedangomis. Tačiau jei darže turime saulėtą, šiltą, apsaugotą nuo vėjų vietą, prognozuojant šiltą vasarą galime auginti ir lauke. Lauke sodinama tiktai birželio mėnesį, pradėjus žydėti erškėčiams. Auginami iš daigų, augintų vazonėliuose, nes pažeistos šaknys sunkiai atsistato. Daigai sodinami 40X30 cm atstumu, 2-3 cm giliau negu augo vazonėliuose. Priežiūra tokia pat kaip ir pomidorų, tiktai jų stiebas tvirtas, todėl nereikia rišti. Derlius skinamas praėjus 30-40 dienų nuo pirmųjų žiedų pražydėjimo, kol dar minkštos sėklos.