Baklažanai

baklažanai
baklažanai

Baklažanai

Baklažanų tėvynė – Pietryčių Azija, iš dalies Indija ir Birma, kur iki šiol laukiniai bak­lažanai auga kaip daugiamečiai augalai. Kultūri­niai baklažanai pirmiausia pradėti auginti Indijo­je. Iš Indijos jie pateko į Gvinėjos pakrantę, pas­kui į Japoniją. Arabų rašytojai teigia, kad IX a. baklažanus jau augino Afrikoje, ypač dabartinia­me Egipte ir Alžyre. Pradžioje baklažanai buvo laikomi dekoratyviniais augalais, todėl jie aug­davo prie kiekvienos pirkelės.

Europos šalių baklažanais pirmiausia susi­domėjo senovės graikai ir romėnai, tačiau kažko­dėl jie baklažanus pavadino „Pasiutimo obuoliais” ir manė, kad juos sistemingai valgant galima iš­protėti. Jokiais tyrimais tokios baklažanų savybės nebuvo įrodytos, tačiau išgalvoti prietarai ilgai laikėsi ir tai trukdė baklažanams plisti Europoje. Tiktai atradus Pietų Ameriką buvo pastebėta, kad indėnai augina baklažanus ir vartoja maistui. Ta­da ir europiečiai baklažanus pradėjo auginti ir vartoti maistui. Dabar baklažanai kaip vienmetė daržovė auginami visose Europos šalyse, tačiau Lietuvoj jie dar mažai paplitę, nors turi labai daug vertingų savybių.

Baklažanai – nekaloringa daržovė. Juose yra 93,2% vandens, 3% cukraus, iki 1,2% ląstelienos, kalio ir kitų druskų. Juose yra nedidelis kiekis B grupės vitaminų, vitamino C ir karotino.

Maistinė baklažanų vertė labai didelė. Juose esančios aromatinės medžiagos skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą, todėl gerina apetitą. Baklaža­nai šalina iš organizmo cholesteriną ir mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse, todėl labai tinka aterosklerozės gydymui ir profilakti­kai. Baklažanuose yra daug kalio, kuris stiprina širdies darbą, padeda iš organizmo pasišalinti skys­čiams. Baklažanai rekomenduojami valgyti pagy­venusiems žmonėms, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nusilpus širdies darbui. Bak­lažanai vartojami ir nuo podagros, nes didina šla­pimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu.

Maistui baklažanai vartojami labai įvairiai. Jie valgomi švieži, rauginami, marinuojami, ke­pami bei troškinami su kitomis daržovėmis. Kon­servų pramonė gamina baklažanų ikrą.

Baklažanai, kaip ir ankštpipiriai, šilumamėgiai, lėtai besivystantys augalai. Jų augimui palankiau­sia temperatūra yra 25-28°C šilumos. Tempera­tūrai nukritus iki 14°C šilumos, baklažanai nustoja augti, o aukštesnėje kaip 30°C temperatūroje – pradeda kristi žiedai. Baklažanai – lepi daržovė, todėl pastovius derlius galima gauti tiktai augi­nant šiltnamiuose arba po polietileno priedango­mis. Tačiau jei darže turime saulėtą, šiltą, ap­saugotą nuo vėjų vietą, prognozuojant šiltą va­sarą galime auginti ir lauke. Lauke sodinama tiktai birželio mėnesį, pradėjus žydėti erškėčiams. Au­ginami iš daigų, augintų vazonėliuose, nes pa­žeistos šaknys sunkiai atsistato. Daigai sodinami 40X30 cm atstumu, 2-3 cm giliau negu augo vazonėliuose. Priežiūra tokia pat kaip ir pomidorų, tiktai jų stiebas tvirtas, todėl nereikia rišti. Der­lius skinamas praėjus 30-40 dienų nuo pirmųjų žiedų pražydėjimo, kol dar minkštos sėklos.

Taip pat skaitykite: