Briuseliniai – briuselio kopūstai
Nors užauginti Briuselio kopūstus gali prireikti šiek tiek daugiau dėmesio ir darbo nei užauginti kai kurias kitas kultūras, šviežių Briuselinių kopūstų derlius gali tapti puikiu atlygiu, vertu jūsų pastangų. Jei norite patys užsiauginti šių daržovių, štai ką reikia žinoti.
Turinys
Briuselio ar Briuseliniai kopūstai?
Pirmiausia išsiaiškinkime apie teisingą daržovės pavadinimą. Briuseliniai kopūstai ar Briuselio kopūstai, kaip reikia vadinti daržovę?
Botaninis daržovės pavadinimas yra briuselinis kopūstas (žr. Lietuviški daržovių pavadinimai, Vilnius, 2005, p. 48).
Daržovė – briuselìnis kopū̃stas
Augalas – briuselìnis kopū̃stas (lot. Brassica oleracea L. var. gemmifera Zenker, angl. Brussels sprouts).
Rašytinėje ir šnekamojoje kalboje labiau yra palitęs pavadinimas Briuselio kopūstas, tačiau pavadinimas Briuselinis kopūstas taip pat turi teisę egzistuoti – botanikos kalboje net didesnę.
Kodėl auginami Briuseliniai kopūstai?
Briuseliniai ar Briuselio kopūstai priklauso Gemmifera kopūstų grupei (Brassica oleracea) ir yra auginami dėl jų valgomųjų pumpurų. Paprastai jie yra 1,5–4,0 cm skersmens ir primena miniatiūrinius kopūstus.
Ypač paplitusi vidutinio vėlyvumo veislė ‘Herkules 1342’.
Dirvos paruošimas
Briuseliniai kopūstai gerai auga giliai įdirbtoje, puveningoje priesmėlio arba priemolio dirvoje. Jei dirvos pH mažiau kaip 6,5, rudenį ją reikia kalkinti. Dirva briuseliniams kopūstams rengiama taip pat, kaip ir baltiesiems gūžiniams kopūstams, bet netręšiama mėšlu. Geriau parinkti priešsėlį (daržoves), tręštą mėšlu. Patręšus mėšlu, gūželių vietoj formuojasi lapų skrotelės arba atviros minkštos gūželės.
Briuselio kopūstai nemėgsta pavėsio.
Daigų auginimas ir sodinimas
Briuselinių kopūstų gūželės užauga per 130—140 dienų, todėl jie sėjami, pražydus gluosniui, į lysves, laikinai pridengtas polietileninės plėvelės priedangomis. Vėliau pasėjus, gūželės nesusiformuoja arba užauga tik smulkios ir minkštos.
Kai daigai turi 5—6 lapus, sodinami (pražydus ievai) į dirvą lygioje saulėtoje vietoje. Galima sodinti tarp ankstyvųjų daržovių (salotų, špinatų, ridikėlių) arba agurkų lysvių pakraščiais. Sodinami 70—80 cm tarpueiliais kas 60—80 cm.
Priežiūra
Prigiję daigai papildomai tręšiami. Per sausras gausiai laistomi (1—2 1 vandens augalui). Po kiekvieno laistymo arba lietaus purenama dirva. Kad greičiau ir vienodesnio dydžio formuotųsi gūželės, likus 1 —1,5 mėnesio iki derliaus nuėmimo, išpjaunami viršūniniai pumpurai.
Derliaus nuėmimas ir laikymas
Gūželės galima pjauti parinktinai, kai tik jos susiformuoja. Anksčiausiai užauga ir didžiausios gūželės būna stiebo apačioje. Jas išpjovus, greičiau auga kitos.
Visas derlius imamas spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje, nes briuseliniai kopūstai nebijo šalnų, lengvai pakenčia 8-10°C šaltį. Kopūstai raunami su šaknimis arba kertami su visais stiebais prie pat žemės; lapai nupjaunami.
Laikomi sustatyti rūsyje, šaknis arba kotus prikasus smėlyje 10—15 cm gyliu; tinkamiausia patalpos oro temperatūra 0—1°C, santykinė oro drėgmė — 85—90%. Išsilaiko iki balandžio mėnesio.
Briuselio kopūstai maistui
Maistui vartojamos nedidelės jų gūželės, išaugančios ant stiebo, lapų pažastyse.
Briuseliniai kopūstai yra maistingesni už baltuosius gūžinius, turi daugiau vitamino C, karotino, mineralinių medžiagų.
Vartojami žali, virti (virtų skonis primena žiedinių kopūstų, brokolių skonį), troškinti, iš jų gaminamos salotos, verdamos sriubos.
Valgomi atskirai arba kaip priedas prie mėsos, silkės ir kitų žuvies patiekalų.
Briuselinių kopūstų gūželės konservuojamos vienos arba su kitomis daržovėmis. Gūželės galima rauginti, sudėjus eilėmis tarp baltųjų gūžinių kopūstų.
Kodėl Briuselio kopūstai kartais yra kartūs?
Briuselio kopūstai kartais gali turėti kartoką skonį nes juose yra junginių, vadinamų gliukozinolatais, kurie yra natūralios augalų cheminės medžiagos, suteikiančios kryžmažiedėms daržovėms savitą skonį. Šie junginiai gali būti ryškesni senesniuose arba perkeptuose Briuselio kopūstuose.
Ką daryti, kad sumažinti kartumą?
Rinkitės šviežius Briuselio kopūstus: ieškokite ryškiai žalių kopūstų su tankiais, kompaktiškais lapais, kurie atrodo tvirti ir sodrūs. Venkite su geltonais ar rudais lapais arba stipriu sieros kvapu, nes tai yra senėjimo ir gedimo požymiai.
Tinkamai išvirkite Briuselio kopūstus: per daug iškepdami Briuselio kopūstai gali išskirti kartų junginį. Verčiau pabandykite juos paskrudinti arba patroškinti, kol jie suminkštės ir švelniai paruduos. Vos kelias minutes pagarinti ar pavirti taip pat gali padėti sumažinti kartumą.
Derinkite Briuselio kopūstus su saldžiais ar pikantiškais skoniais: Briuselio kopūstai gali būti naudingi derinant juos su papildomais skoniais, tokiais kaip saldūs vaisiai ar pikantiški prieskoniai. Pabandykite į skrudintus Briuselio kopūstus įpilti medaus ar klevų sirupo arba pagardinti česnaku, imbieru ar kmynais.
Blanširuokite Briuselio kopūstus prieš gamindami: Briuselio kopūstus blanširuokite verdančiame vandenyje minutę ar dvi prieš gamindami, kad sumažintumėte jų kartumą ir, kad šiek tiek suminkštėtų. Šis metodas gali būti ypač naudingas didesniems, kietesniems kopūstėliams.
Taip pat yra teigiama, kad kartumas atsiranda daržovės šerdyje. Tuomet reikia atsargiai išpjauti šerdį, bet kad lapeliai neatsipalaiduotų ir nepasklistų atskirai.
Vadinkite šias daržoves, kaip jums patogiau – Briuseliniai kopūstai ar Briuselio kopūstai, auginkite ir mėgaukitės gardžiomis ir maistingomis šiomis puikiomis daržovėmis be kartaus poskonio.