Būdai ir priemonės kovoti su daržovinių augalų kenkėjais ir ligomis

BODAI IR PRIEMONĖS KOVOTI SU DARŽOVINIŲ  AUGALŲ   KENKĖJAIS IR LIGOMIS

Kovos priemonės prieš daržovinių augalų kenkėjus ir ligas grupuojamos į agrotechnines, organizacines-ūkines, mechanines, biologines ir chemines.

Agrotechninių ir organizacinių-ūkinių priemonių tikslas — sudaryti kaip galima geresnes sąlygas daržovėms augti ir sykiu slopinti bei sulaikyti masinį kenkėjų ir ligų atsiradimą. Šių prie­monių grupei priklauso sveikos sėklos parinkimas, ligoms atspa­rių veislių auginimas, geras dirvos paruošimas, pilnas patręšimas, tinkamo sėjos ir sodinimo laiko parinkimas, gera daigų priežiūra, piktžolių naikinimas, purenimas, kaupimas, laiku derliaus nueini-, mas, derliaus atliekų naikinimas, rudens gilusis dirvos suarimas ir   kitos.

Mechaninės priemonės naudojamos tiesiogiai kenkėjams nai­kinti įvairiose jų vystymosi stadijose. Kenkėjai gali būti naiki­nami rankomis, įrankiais, įvairiais įrenginiais ir specialiomis ma­šinomis. Pastaraisiais laikais šios priemonės platesniu mastu mažai naudojamos, nes joms reikia daug darbo jėgos ir sugaišta­ma nemaža laiko, bet atskirais atvejais jos duoda gerus rezulta­tus ir visai jų atsisakyti nebūtų tikslinga.

Biologinės priemonės — tai įvairių gyvių panaudojimas ken­kėjams ir ligų sukėlėjams naikinti. Pavyzdžiui, yra didelė grupė parazitinių vabzdžių, kurie parazituoja žalinguosius vabzdžius. Tai ichneumonai ir tachinos. Kai kurios jų rūšys veisiamos dirb­tinėmis sąlygomis ir prireikus naudojamos kenkėjams užkrėsti. Pažymėtina trichdgrama, naikinanti daugelio kenkėjų kiaušinius; taip pat plačiai žinomi afelinas, telenonas ir kiti vabzdžių pa­razitai.

Yra mikroorganizmų, kurie naikina parazitinius grybus bei bakterijas, pavyzdžiui, grybas Cicinnobolus Cesatii parazituo­ja miltgrybius. Kai kurie grybai parazituoja vabzdžius.

Cheminės priemonės. šią grupę įeina įvairios cheminės medžiagos, kurios kenkėjams naikinti naudojamos grynos ir at­skiestos. Esant masiniam kenkėjų ir ligų pasireiškimui, jos geriau ir greičiau, negu visos kitos priemonės, sunaikina kenkėjus bei ligų sukėlėjus ir tokiais atvejais dažniausiai vartojamos.

Organizuojant kovą su augalų kenkėjais ir ligomis, reikia tai­kyti visą priemonių kompleksą. Pagrindinę vietą reikia skirti ag-rotechninėms priemonėms, o visas kitas — pagal reikalą.

Prieš augalų kenkėjus naudojamos cheminės priemonės vadi­namos insekticidais, prieš grybinių ligų sukėlėjus — fun­gicidais. Atsižvelgiant į veikimą, insekticidai skirstomi į vi­dinius, arba žarninius, išorinius, arba kontaktinius, ir dujinius, arba fumigantus.

Vidiniai insekticidai žudo kenkėjus, patekę su maistu į žarnyną. Sie insekticidai naudojami prieš graužiančiuo­sius kenkėjus. Čia priklauso Paryžiaus žaluma, natrio arsenalas, kalcio arsenitas, kalcio arsenatas, fluoridai ir kt.

Išoriniai insekticidai žudo kenkėjus, patekę ant jų kūno paviršiaus. Sie nuodai dažniausiai naudojami prieš kenkėjus su duriamaisiais burnos organais (amarai, blakės). Be to, šie insekticidai gali būti naudojami ir prieš graužiančiuosius kenkė­jus, jeigu šių oda plona ir neplaukuota (vabzdžių lervos, vikšrai). Kai kurie išoriniai insekticidai yra būdingi ir vidiniu veikimu. Šiai grupei priklauso siera, muilai, mineralinės alyvos, augaliniai nuodai ir sintetiniai chloro bei fosforo junginiai.

Dujiniai insekticidai žudo kenkėjus, patekdami i juos pro kvėpavimo organus ir kūno paviršių. Jie žudo kenkėjus visose vystymosi stadijose ir daugiausia naudojami uždarose pa­talpose.

Kovojant su augalų kenkėjais, atitinkamos cheminės me­džiagos purkščiamos, dulkinamos, jomis užnuodijamas masa­las ir kt.

Purkštimas. Iš preparatų paruošiami skiediniai, kurie specialiais aparatais (purkštuvais) išpurkščiami ant augalų. Van­deniui išgaravus, ant augalų lieka tvirtai besilaikąs plonytis nuo­dų sluoksnelis. Naudojant išorinius nuodus, svarbu apipurkšti pačius kenkėjus. Purkščiama, kai nėra rasos.

Dulkinimas — tai nuodingų miltelių pavidalo cheminių medžiagų ant augalų išbarstymas specialiais aparatais — dulkintuvais. Kad nuodai prie augalų dalių geriau prikibtų ir ilgiau laikytųsi, patariama dulkinti vakare ar iš ryto, kai augalai yra  rasoti.

Užnuodytas masalas (jaukai). Sausi nuodų milteliai ar jų skiediniai sumaišomi su sėlenomis, miltais, grūdais,  išspau­domis, žole ir kitais kenkėjų mėgstamais augaliniais ar gyvuli­niais produktais ir išdėstomi kenkėjų susitelkimo vietose.  Sis ko­vos būdas dažniausiai naudojamas prieš graužikus (peles, žiurkes).

Taip pat skaitykite: