BODAI IR PRIEMONĖS KOVOTI SU DARŽOVINIŲ AUGALŲ KENKĖJAIS IR LIGOMIS
Kovos priemonės prieš daržovinių augalų kenkėjus ir ligas grupuojamos į agrotechnines, organizacines-ūkines, mechanines, biologines ir chemines.
Agrotechninių ir organizacinių-ūkinių priemonių tikslas — sudaryti kaip galima geresnes sąlygas daržovėms augti ir sykiu slopinti bei sulaikyti masinį kenkėjų ir ligų atsiradimą. Šių priemonių grupei priklauso sveikos sėklos parinkimas, ligoms atsparių veislių auginimas, geras dirvos paruošimas, pilnas patręšimas, tinkamo sėjos ir sodinimo laiko parinkimas, gera daigų priežiūra, piktžolių naikinimas, purenimas, kaupimas, laiku derliaus nueini-, mas, derliaus atliekų naikinimas, rudens gilusis dirvos suarimas ir kitos.
Mechaninės priemonės naudojamos tiesiogiai kenkėjams naikinti įvairiose jų vystymosi stadijose. Kenkėjai gali būti naikinami rankomis, įrankiais, įvairiais įrenginiais ir specialiomis mašinomis. Pastaraisiais laikais šios priemonės platesniu mastu mažai naudojamos, nes joms reikia daug darbo jėgos ir sugaištama nemaža laiko, bet atskirais atvejais jos duoda gerus rezultatus ir visai jų atsisakyti nebūtų tikslinga.
Biologinės priemonės — tai įvairių gyvių panaudojimas kenkėjams ir ligų sukėlėjams naikinti. Pavyzdžiui, yra didelė grupė parazitinių vabzdžių, kurie parazituoja žalinguosius vabzdžius. Tai ichneumonai ir tachinos. Kai kurios jų rūšys veisiamos dirbtinėmis sąlygomis ir prireikus naudojamos kenkėjams užkrėsti. Pažymėtina trichdgrama, naikinanti daugelio kenkėjų kiaušinius; taip pat plačiai žinomi afelinas, telenonas ir kiti vabzdžių parazitai.
Yra mikroorganizmų, kurie naikina parazitinius grybus bei bakterijas, pavyzdžiui, grybas Cicinnobolus Cesatii parazituoja miltgrybius. Kai kurie grybai parazituoja vabzdžius.
Cheminės priemonės. šią grupę įeina įvairios cheminės medžiagos, kurios kenkėjams naikinti naudojamos grynos ir atskiestos. Esant masiniam kenkėjų ir ligų pasireiškimui, jos geriau ir greičiau, negu visos kitos priemonės, sunaikina kenkėjus bei ligų sukėlėjus ir tokiais atvejais dažniausiai vartojamos.
Organizuojant kovą su augalų kenkėjais ir ligomis, reikia taikyti visą priemonių kompleksą. Pagrindinę vietą reikia skirti ag-rotechninėms priemonėms, o visas kitas — pagal reikalą.
Prieš augalų kenkėjus naudojamos cheminės priemonės vadinamos insekticidais, prieš grybinių ligų sukėlėjus — fungicidais. Atsižvelgiant į veikimą, insekticidai skirstomi į vidinius, arba žarninius, išorinius, arba kontaktinius, ir dujinius, arba fumigantus.
Vidiniai insekticidai žudo kenkėjus, patekę su maistu į žarnyną. Sie insekticidai naudojami prieš graužiančiuosius kenkėjus. Čia priklauso Paryžiaus žaluma, natrio arsenalas, kalcio arsenitas, kalcio arsenatas, fluoridai ir kt.
Išoriniai insekticidai žudo kenkėjus, patekę ant jų kūno paviršiaus. Sie nuodai dažniausiai naudojami prieš kenkėjus su duriamaisiais burnos organais (amarai, blakės). Be to, šie insekticidai gali būti naudojami ir prieš graužiančiuosius kenkėjus, jeigu šių oda plona ir neplaukuota (vabzdžių lervos, vikšrai). Kai kurie išoriniai insekticidai yra būdingi ir vidiniu veikimu. Šiai grupei priklauso siera, muilai, mineralinės alyvos, augaliniai nuodai ir sintetiniai chloro bei fosforo junginiai.
Dujiniai insekticidai žudo kenkėjus, patekdami i juos pro kvėpavimo organus ir kūno paviršių. Jie žudo kenkėjus visose vystymosi stadijose ir daugiausia naudojami uždarose patalpose.
Kovojant su augalų kenkėjais, atitinkamos cheminės medžiagos purkščiamos, dulkinamos, jomis užnuodijamas masalas ir kt.
Purkštimas. Iš preparatų paruošiami skiediniai, kurie specialiais aparatais (purkštuvais) išpurkščiami ant augalų. Vandeniui išgaravus, ant augalų lieka tvirtai besilaikąs plonytis nuodų sluoksnelis. Naudojant išorinius nuodus, svarbu apipurkšti pačius kenkėjus. Purkščiama, kai nėra rasos.
Dulkinimas — tai nuodingų miltelių pavidalo cheminių medžiagų ant augalų išbarstymas specialiais aparatais — dulkintuvais. Kad nuodai prie augalų dalių geriau prikibtų ir ilgiau laikytųsi, patariama dulkinti vakare ar iš ryto, kai augalai yra rasoti.
Užnuodytas masalas (jaukai). Sausi nuodų milteliai ar jų skiediniai sumaišomi su sėlenomis, miltais, grūdais, išspaudomis, žole ir kitais kenkėjų mėgstamais augaliniais ar gyvuliniais produktais ir išdėstomi kenkėjų susitelkimo vietose. Sis kovos būdas dažniausiai naudojamas prieš graužikus (peles, žiurkes).