Burokėliai

 

Raudonieji burokėliai kilę iš laukinio buroko, ku­ris ir dabar dar auga Viduržemio, Juodosios ir Kaspijos jūros pakraščiuose, taip pat Indijoje ir Kinijoje.
Burokėliai buvo žinomi antrame tūkstantmety­je prieš mūsų erą (senovės Persijoje). Ten jie paprastai buvo vartojami kaip vaistinis augalas. Apie 800 metų prieš mūsų erą kalnuotuose prie­šakinės Azijos rajonuose burokėliai pradėti au­ginti kaip šakniavaisinė daržovė. Senovės Grai­kijoje ir Romoje burokėliai buvo laikomi pykčio simboliu, bet tai nesutrukdė jiems plisti ir ga­minti iš jų skanius valgius. Maistui vartota ne tik burokėlių šaknys, bet ir lapai.
Viduramžiais burokėliai plačiai paplito. X am­žiuje jie ypač išpopuliarėjo Rusijoje. Anglas Klar­kas, XVII a. keliavęs po Rusiją, knygoje ,,Travels in Russia” rašė, kad Rusijoje supjaustyti grie­žinėliais burokėliai, pridėjus imbiero duodami prieš pietus apetitui pagerinti, o lapai dedami į sriubas.
Šiuo metu burokėliai be galo išpopuliarėję. Iš jų verdamos sriubos, daromos mišrainės, išra­dingos šeimininkės juos pakepina, troškina su įdaru ir t. t. Burokėliai ir konservuojami.
Burokėliuose yra gana daug cukraus (apie 9%), 1,3% baltymų, 0,9% celiuliozės, nedidelis kiekis obuolių ir rūgštynių rūgšties kalio, natrio, magnio ir fosforo druskų, vitaminų C, Bi, PP. Juose yra betaino ir folinės rūgšties, kurie ma­žina cholesterino kiekį kraujyje, gerina medžia­gų apykaitą.
Iš visų šakniavaisinių daržovių burokėliai reik­liausi šilumai. Jų augimui optimali temperatūra yra 15 – 23°C. Sėklos pradeda dygti esant 5 – 6°C. Daigai nušąla prie 4°C šalčio.
Burokėliai mėgsta šviesą, auginant pavėsyje pašviesėja šakniavaisiai. Jauniems augalams rei­kia drėgmės, o paaugę darosi atsparesni sausroms. Dirvos atžvilgiu nėra labai reiklūs, bet lengvose dirvose blogiau auga dėl drėgmės trūkumo. Rūgš­čiose dirvose taip pat auga blogiau ir daugiau pažeidžiami ligų. Mėgsta trąšią dirvą, bet nepa­kenčia šviežio mėšlo, todėl juos geriau auginki­me po mėšlu tręštų priešsėlių, geriausia po ko­pūstų. Prieš sėją burokėliams reikia gerai įdirbti žemę. nes blogai įdirbtoje nevienodai dygsta, išretėja. Burokėlių sėklos dygsta ilgai, todėl reikia nevėluoti sėjos. Ankstyvam vartojimui burokėlių pasisėkime balandžio pabaigoje. Žiemą geriau laikysis pasėti gegužės viduryje. Greičiau sudygs, jeigu sėsime 1 – 2 paras mirkytomis sėklomis. Prieš sėjant mirkytomis sėklomis dirvą būtinai palaistykime. Sekime 3 – 4 cm gyliu.
Išaugus 2 lapeliams, burokėlius praretinkime – palikime 8 cm tarpus tarp augalų. Išrautais dai­gais atsodinkime tuščias vietas.
Pradėjus storėti šakniavaisiams, burokėlius 1 – 2 kartus apkaupkime, kad nesukietėtų.