Kad daržovės normaliai augtų ir vystytųsi, svarbiausią įtaką turi penki pagrindiniai veiksniai: temperatūra, drėgmė, šviesa, oras ir maisto medžiagos. Visi šie veiksniai tarpusavyje susiję. Pavyzdžiui, esant blogesniam apšvietimui, augalams reikia mažiau ir šilumos. Priešingu atveju augalai negalės normaliai vystytis, nes mažai asimiliuos maisto medžiagas, o smarkiai kvėpuos. Kvėpavimui suvartos daugiau maisto medžiagų negu gaus, todėl augalai iš pradžių ištįs, o vėliau gali žūti.
Įvairioms daržovių grupėms ir skirtingu augimo laikotarpiu minėtų veiksnių įtaka yra nevienoda, todėl juos reikia panagrinėti atskirai.
Temperatūra. Be šilumos neįmanomi jokie augalų fiziologiniai procesai: maisto medžiagų įsisavinimas, kvėpavimas, vandens garinimas ir kt. Optimali šiluma yra tokia, kuriai esant daržovės geriausiai auga ir vystosi. Skirtingoms daržovėm? reikia nevienodos temperatūros. Pagal tai jos grupuojamos į atsparias šalnoms ir šilumamėges.
Atsparios šalnoms daržovės pradeda dygti esant + 2°C temperatūrai, tačiau geriausiai dygsta prie 18—20°C, o geriausiai auga esant +12—15°C temperatūrai; pakenčia ilgiau trunkančias 1—2°C šalnas, net iki 5—7°C trumpalaikius šalčius. Ilgiau užtrukę šalčiai jau kenksmingi.
Šalnoms atsparių daržovių grupei priklauso morkos, kopūstai, griežčiai, ropės, ridikėliai, žirniai, laiškiniai česnakai, pastarnokai, pupos, petražolės, ridikai, salotos, špinatai, žieminiai svogūnai ir daugelis prieskoninių daržovių.
Šilumamėgės daržovės pradeda dygti esant ne žemesnei kaip +12—15°C temperatūrai, bet optimali yra + 25—30°C. Augimo metu optimali temperatūra mažesnė — 20—25°C šilumos.
Silumamėgių daržovių grupei priklauso agurkai, pomidorai, baklažanai, pupelės, arbūzai, ankšt-pipiriai, melionai.
Burokėliai, česnakai, porai ir ropiniai svogūnai užima tarpinę padėti tarp silumamėgių ir šalnoms atsparių daržovių. Ropinius svogūnus ir burokėlius auginant nepakankamai įšilusioje dirvoje būna daug žyduolių.
Per aukšta temperatūra daržovių auginimui taip pat turi neigiamos įtakos. Šiltnamiuose pakilus temperatūrai daugiau kaip 35°C, pradeda byrėti ne visai išsivystę žiedai (butonai), neužsimezga vaisiai. Karštu metu šiltnamius reikia daugiau vėdinti, stiklus nubalinti kreidos ar kalkių mišiniu.
Skirtingose daržovių augimo bei vystymosi fazėse reikalinga nevienoda temperatūra. Aukščiausia temperatūra reikalinga sėklų brinkimo bei dygimo metu. Išdygus daigams, kol dar nepakankamai išsivysčiusios šaknys, reikia žemesnės temperatūros, o joms sutvirtėjus — vėl aukštesnės.
Lauke auginamoms daržovėms sunku reguliuoti temperatūrą, tačiau kritišku momentu būtina imtis tam tikrų priemonių. Pavyzdžiui, daržovės bus atsparesnės šalnoms, jeigu jas papildomai tręšime fosforo bei kalio trąšomis. Šalnos mažiau pakenks, jei daržoves tuojau apliesime šaltu vandeniu — tada apšalusios jų dalys lėčiau atitirps.
Silumamėgių daržovių augimui palankesnės sąlygos bus pietvakariniuose šlaituose, mulčiuo-tose lysvėse (apipiltose tamsia puria medžiaga — durpėmis arba pūdiniu).
Norint, kad daržovės gerai augtų ir derėtų, reikia parinkti tinkamą sėjos laiką.
Drėgmė. Vanduo daržovėms reikalingas ne tik todėl, kad su juo augalai paima iš dirvos maisto medžiagas, bet ir todėl, kad garuodamas per kaitras reguliuoja temperatūrą.
Įvairios daržovės nevienodai reikalauja drėgmės.
Labai mėgsta drėgmę špinatai, salotos, krapai, svogūnai laiškams, salierai ir visos kopūstinės daržovės.
Vidutiniškos dirvos drėgmės reikalauja agurkai, svogūnai, pipirai, baklažanai, pomidorai.
Mažai drėgmės reikia bulvėms, kukurūzams, ankštinėms ir daugiametėms daržovėms (rabarbarams, rūgštynėms, šparagams, krienams).
Sausrai atsparios daržovės: moliūgai, melionai, arbūzai.
Šis daržovių sugrupavimas yra sąlyginis, nes apibūdina drėgmės poreikį tik intensyviausio augimo bei derliaus formavimo laikotarpiu.
Dygimo laikotarpiu drėgniausios dirvos reikalauja morkos, burokėliai ir svogūnai, o mažiausiai — salotos, bet augimo metu jos labai reiklios drėgmei.
Labai daug drėgmės reikalaujančios daržovės iš dirvos išgarina daug vandens. Pavyzdžiui, vienas kopūsto augalas per visą vegetacijos laikotarpį gali išgarinti iki 300 litrų vandens. Tačiau reikia prisiminti, kad ne tik augalai garina dirvos drėgmę, bet vanduo išgaruoja ir tiesiogiai nuo dirvos paviršiaus. Daugumos daržovių daigai per pirmuosius 1—1,5 mėn. silpnai vystosi ir užima tik nuo 3 iki 12% dirvos paviršiaus. Todėl tuo laikotarpiu būna didesnis drėgmės išgaravimas nuo dirvos paviršiaus.
Praktiškai daržovių poreikis dirvos drėgmei daugiau priklauso nuo šaknų sistemos išsivystymo ir jų augimo tempų. Pavyzdžiui, arbūzai, melionai bei moliūgai, turėdami gausią lapiją, iš dirvos išgarina daug vandens, tačiau jų šaknys gerai išsivystę ir gilios, todėl jie pakenčia paviršinę dirvos sausrą. Ropiniai svogūnai — atvirkščiai, vandenį naudoja labai taupiai, nes jų lapai vamzdeliniai, padengti vaškiniu sluoksniu, tačiau šaknys silpnos, todėl reikalauja drėgnos dirvos. Dėl minėtų savybių, esant sausai vasarai, pirmiausia reikia laistyti svogūnus, agurkus bei žalumynines daržoves.
Trūkstant dirvoje drėgmės, ne tik sumažėja derlius, bet ir blogėja kokybė. Dėl ilgalaikių sausrų morkų ir ropių šakniavaisiai sukietėja. Pomidorai sausu metu blogiau mezga, krenta jų žiedai bei vaisių užuomazgos.
Daugiausia drėgmės daržovėms reikia liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau tuo laikotarpiu mūsų respublikoje dažniau lyja. Paprastai tankiau daržoves laistyti tenka gegužės—birželio mėnesiais, kada daugiausia drėgmės išgarina dirva, o pavasarį susikaupusios atsargos jau baigiasi.
Drėgmės perteklius daržovėms taip pat žalingas, nes išstumia iš dirvos orą, trikdo šaknų kvėpavimą. Todėl ir nuo drėgmės pertekliaus daržovių lapai glemba, vysta ir gali visai nunykti.
Šviesa sėkloms dygstant nereikalinga, tačiau sudygus ji būtina. Trūkstant šviesos augalai ištįsta, skursta, krypsta į šviesesnę pusę. Dėl nepakankamos šviesos skursta piktžolių nustelbtos arba per tankiai pasėtos ar pasodintos daržovės, sutrinka asimiliacija ir augalai negali absorbuoti iš atmosferos anglies dioksido, dėl kurio chlorofolo turinčios augalų dalys iš neorganinių junginių sintetina organinius junginius: baltymus, riebalus bei angliavandenius.