Tai paskutinė gegužės ar pirma birželio savaitė. Dar daug daržovių galima sėti. Pirmiausia visas šilumamėges – agurkus, moliūgus, cukinijas, gliaudomąsias ir šparagines pupeles. Visos jos bijo net mažų šalnelių, per anksti pasėtos gali nušalti.
Ne per vėlu rudens derliui pasisėti žiedinių ir ropinių kopūstų, brokolių. Kol daigai užaugs, nurausime ridikėlius, nukasime ankstyvąsias bulves – sode atsiras laisvos žemės. Laikas vėlesniam derliui salotų, krapų, špinatų, ropių pasisėti. Nors po kelias eilutes, kad savai šeimai pakaktų, kad ir rudenį jaustume pavasario skonį.
Beje, dar daugelis neragavę šparaginių pupelių, nors tai viena lengviausiai auginamų daržovių. Tik pasėti ir ankšteles nuskinti reikia. Auga greitai, dera gausiai, aižyti nereikia. Šparaginių pupelių ankštys mėsingos, sultingos, tai tikras gardumynas – ypač keptos, troškintos, konservuotos. Šeimai pakanka lysvelės. Pabandykime, sėklų parduotuvėse jų yra pakankamai.
Daugelis mėgsta auginti žemas, krūmines šparagines pupeles, nes su jomis mažiau vargo, nereikia rykščių ieškoti. Ar nebūtų gražu nuo šiaurės ar vakarų pusės pasisėti lysvę vijoklinių šparaginių pupelių ? Jos vėją užstotų, agurkai ar cukinijos gretimose lysvėse gausiau derėtų.
Vertėtų neužmiršti ir juodųjų ridikų – pačios seniausios daržovės. Net piramidėse yra išlikusių ridiką šlovinančių užrašų. Jo gydomosios savybės nuo seno žinomos. Tai patys stipriausi augaliniai stimuliatoriai, sako, kai kuriose šalyse lakūnai juos vartoja vietoje kavos. Pabandykime ir mes, bus pigiau už kavą.
Juoduosius ridikus sekime birželio pabaigoje. Nesutankinkime, 1 m2 pakanka 1 g sėklų, o pakelyje būna 5 g. Pusei lysvės turėtų pakakti. Per tankiai pasėti ridikai vienas kitą stelbia, neaugina šakniavaisių.