Daržovių kenkėjai

Didžiausią daržovinių augalų kenkėjų grupę sudaro vabz­džiai. Vien tiktai šiaurės vakarų zonoje jų priskaitoma daugiau kaip 200 vabzdžių rū­šių. Be vabzdžių, daržovėms kenkia nematodos, šliužai, erkės. Iš stuburinių gyvūnų didelę žalą daro žiurkės, pelės ir pelėnai.

Vabzdžiai (Insecta) yra smulkūs bestuburiai gyviai, kurių kūnas sudarytas iš 3 dalių: galvos, krūtinės ir pilvelio. Visas vabzdžio kūnas apdengtas kietu chitino apdangalu ir suskirstytas i narelius — segmentus. Krūtinėje vabzdžiai turi 3 poras kojų ir dažniausiai — 2 poras sparnų. Vabzdžių burnos organai sudaryti gana įvairiai. Augalams kenkiančių vabzdžių jie esti arba grau­žiamieji, arba duriamieji. Graužiantieji vabzdžiai (kurklys, įvai­rus vabalai ir jų lervos, drugių vikšrai ir kt.) turi stiprius žan­dus, kuriais atkanda įvairias augalų dalis. Duriamieji burnos organai yra nariuoto straublelio išvaizdos; jie pritaikyti sultin­goms augalo dalims pradurti ir iščiulpti jų sultis (blakės, ama­rai, tripsai ir kt.).

Dauguma vabzdžių dauginasi kiaušiniais. Paskirų rūšių vabzdžiai sudeda nuo keleto dešimčių iki keleto šimtų kiaušinių, o kartais ir daugiau. Kiaušinius vabzdžiai deda arba tiesiog ant augalų, arba į žemę aplink šaknis. Iš kiaušinių išsiritę vabzdžių jaunikliai vadinami lervomis. Lervos daug ėda ir greitai auga. Augdamos  jos  kartkartėmis  numeta  senąją  odą   (išsineria)   ir

užsiaugina naują. Užaugusios vabalų, drugių, musių lervos virs­ta lėliukėmis. Jos nesimaitina ir dažniausiai nejuda. Lėliukės viduje įvyksta organizmo persitvarkymas į būsimąjį vabalą, dru­gį ar musę. Šiam persitvarkymui užsibaigus, iš lėliukės išrieda sparnuotas suaugęs vabzdys. Kai kurių drugių vikšrai, prieš virsdami lėliukėmis, pasigamina iš voratinklinių siūlų uždarą maišelį, vadinamą kokonu. Pastarasis saugo lėliukę nuo žalingų aplinkos sąlygų poveikio.

Lėliukės stadiją pereina vabalai, drugiai, musės ir kai kurie kiti vabzdžiai. Jie sudaro vadinamųjų pilnos metamorfozės vabz­džių grupę. Tačiau yra nemažai vabzdžių, kurie vystosi be lėliu­kės stadijos. Tai amarai, skydamariai, blakės, tripsai, skėriai ir kiti vabzdžiai. Iš kiaušinių išsiritusios šių vabzdžių lervos daug kuo panašios į suaugėlius, tik neturi sparnų. Lervoms augant, pradeda atsirasti sparnų pradai, kurie su kiekvienu išsinėrimu didėja. Kai sparnai išauga normalaus dydžio, lerva išsineria pas­kutinį kartą ir virsta suaugusiu vabzdžiu. Šie Vabzdžiai priski­riami nepilnos metamorfozės vabzdžių grupei.

Vabzdžiai vystosi palyginti greitai. Daugelis jų per vasarą išaugina nuo vienos iki keleto generacijų (kartų). Tačiau kai kurių vabzdžių, pavyzdžiui, sprakšių, grambuolių, vienos gene­racijos vystymasis užtrunka 3—5 metus.

Masinis vabzdžių dauginimasis priklauso nuo daugelio sąly­gų, svarbiausia, nuo meteorologinių. Šiltas, sausas ar norma­liai drėgnas pavasaris ir vasara skatina žalingų vabzdžių dau­ginimąsi, šaltis ir lietingi orai stabdo jį. Žinoma, esti ir išimčių.

Nematodos (Heterodera) yra labai smulkios, dažniausiai mikroskopinio dydžio kirmėlaitės. Jų burnos priekyje yra adatos pavidalo smaigelis, kuriuo nematodą praduria augalo audinius ir iščiulpia sultis. Nematodos dauginasi kiaušiniais. Iš jų išsipe-ri lervos, kurios daugeliu atvejų panašios į suaugėlius. Augda­mos jos keletą kartų neriasi ir laipsniškai virsta suaugėliais. Kai kurios nematodos turi savybę lervos stadijoje pereiti į ramybės (anabiozės) būklę. Šioje būklėje lervos nejudėdamos ir nesimai-tindamos gali išbūti iki 10 metų. Patekusios į normalias sąly­gas, jos gali vėl atgyti ir imti daugintis.

Nematodos gali parazituoti įvairius augalus. Vienos iš jų gy­vena ant šaknų, kitos — antžeminėse augalo dalyse (lapuose, stiebuose,  žieduose,  sėklose).    Iščiulpdamos   sultis,  nematodos skurdina augalus ir mažina derlių. Daržovėms daugiausia žalos padaro burokinė nematodą {Heterodera Schachtii Schm.).

Šliužai priklauso moliuskų tipui. Jų kūnas gležnas, be kiau­to, su plona, gleivėta oda, ištįsęs, verpstės formos, su plokščia apačia ir iškilia nugara. Ant nugaros yra kauburys su skylute dešiniame šone (kvėpuojamoji anga). Galvoje esti dvi poros judrių čiuptuvų; ilgųjų čiuptuvų viršūnėse yra akys. Šliužų bur­noje yra raumeningas liežuvis, apaugęs aštriais danteliais. Juo šliužas tarkuoja sultingus augalų audinius ir jais minta. Juda šliužai, remdamiesi visa kūno apačia, vadinamąja koja.

Šliauždami šliužai palieka gleivėtą pėdsaką. Jie dauginasi kiaušiniais. Gyvena drėgnose vietose. Daugiau jų prisiveisia lietingomis vasaromis. Daržovėms daugiausia žalos padaro dir­vinis šliužas (Agriolimax agrestis).

Erkės (Acarina) — smulkučiai, dažnai mikroskopinio dydžio. I voriukus panašūs gyviai su 4 poromis kojų. Jų burnos organai sudaryti nevienodai: vienų erkių jie pritaikyti augalų odelei pra­durti ir sultims čiulpti, kitų erkių — kietam maistui graužti. Dau­ginasi kiaušiniais. Esant palankioms sąlygoms, vystosi sparčiai. Per vasarą gali užaugti keletas generacijų. Minta įvairiais au­galais. Jų tarpe yra daug labai pavojingų žemės ūkio augalų kenkėjų.

Graužikai (Rodeutra). Daržoviniams augalams kenkia pelė­nai, pelės  ir žiurkės.

Graužikai neretai smarkiai kenkia inspektuose ir šiltnamiuo­se, išėsdami pasėtas sėklas, nugrauždami daigus. Gali kenkti darže ir sandėliuose.
Daržovių kenkėjai.