Lietuvoje auginama daugiau kaip 50 rūšių daržovių ir prieskoninių augalų. Vienas šalies gyventojas per metus vidutiniškai suvartoja apie 51 kg šviežių daržovių, iš jų 3 kg šiltnaminių (neskaitant įsivežtų daržovių).
Šiltnamiuose daugiausia auginama žalumyninių daržovių (salotų, ridikėlių, svogūnų laiškų, petražolių, krapų), taip pat agurkų ir pomidorų. Labiausiai Lietuvoje auginama daržovė – kopūstai. Daug auginama burokėlių ir morkų, kur kas mažiau kitų šakniavaisių daržovių: ridikėlių, ridikų, krienų, salierų, valgomųjų gelteklių, petražolių, pastarnokų, ropių ir griežčių. Dar auginama ropinių svogūnų, česnakų, porų, cukinijų, moliūgų, žirnių, pupelių, kitų retesnių daržovių.
Lietuvoje nemažai auginama prieskoninių augalų: kmynų, kalendrų, mairūnų, dašių, gelsvių, bazilikų, melisų, katžolių, izopų, vaistinių kiečių, pipirmėčių.
Daržovėse yra daug vitaminų. Vitamino A, skatinančio augimą, stiprinančio regėjimą yra morkose, lapinėse daržovėse, šiek tiek pomidoruose. Vitamino C turi paprikos, krienai, petražolės, brokoliai, žiediniai kopūstai, svogūnų laiškai, pomidorai, bulvės. B grupės vitaminų, puikiai slopinančių depresiją, yra žalialapėse daržovėse, bulvėse, pomidoruose, ankštinėse daržovėse. Daug vitaminų prarandama daržoves laikant. Pavyzdžiui, bulvės po trijų laikymo mėnesių netenka net trečdalio jose esančio vitamino C.
Daržovių spalva rodo, kokių jose yra maisto medžiagų. Baltose ir šviesiai žaliose daržovėse (pvz., bulvėse, kopūstuose) gausu vitamino C. Oranžinės spalvos daržovės (morkos, moliūgai turi daug antioksidanto beta karotino. Daugelyje tamsiai žalių daržovių (špinatuose, brokoliuose) yra ir vitamino C, ir karotinoidų. Pomidoruose yra likopeno, saugančio nuo vėžio.
Daržovėse gausu antioksidantų, neleidžiančių daugintis laisviesiems radikalams. Salotose, svogūnuose, paprikoje, pomidoruose yra antioksidantų flavonidų arba polifenolių (kvarcetino, rutino). Morkos, pomidorai, pipirnės, žaliosios salotos turi daug antioksidantų karotenoidų (karotino, likopeno, luteino). Brokoliuose, kopūstuose, ropėse, pipirnėse, ridikėliuose, česnakuose, svogūnuose yra sieros junginių, kurie taip pat turi antioksidantinių savybių. Ankštinėse daržovėse yra seleno, cinko ir mangano. Tai irgi antioksidantai.
Daržovėse gausu kalio, todėl jos tinka sergantiesiems aukšto kraujospūdžio liga, širdies nepakankamumu, inkstų ligomis. Daržovėse randama ir nemažai fosforo bei kalcio. Daugiausiai kalcio turi petražolės, pipirnės, šparaginės pupelės, kopūstai. Lapinėse daržovėse yra nemažai geležies, magnio, vario ir jodo, o kopūstuose, poruose, svogūnuose, česnakuose, ridikuose yra sieros.
Mūsų organizmui labiausiai tinka daržovės, užaugintos savoje klimato zonoje. Tai morkos, petražolės, moliūgai, pupelės, kopūstai, špinatai, lęšiai, žirniai ir kitos lietuviškos daržovės.