Daržovių paruošimas laikymui ir realizavimui

daržovės
daržovės

Kokybės ir išsilaikymo pagerinimui reikia daržoves perrinkti, išrūšiuoti. Jau nuėmimo metu geriausios daržovės, turinčios charakteringiausius veislės požymius, atrenkamos pasodams. Likusios dalijamos į 2 grupes: standartines ir nestandartines. Ne­standartinės   (trūkinėjusios,   mechaniškai   pažeistos,   smulkios, netaisyklingos formos ir t. t.) ilgam laikymui netinka, todėl jos skiriamos perdirbimui arba greitam vartojimui. Skirtos laikymui geros kokybės daržovės dar yra specialiai paruošiamos.

Iškastiems šakniavaisiams aštriu peiliu, nepažeidžiant minkš­timo, nupjaunami lapai. Maistui skirtiems šakniavaisiams lapai nupiaunami lygiai su galvute, o pasodams paliekami 1—1,5 cm lapakočiai (taip apsaugojami pumpurai nuo pažeidimo). Ruošiant laikymui šakniavaisių pasodus, nebūtina nuo jų visiškai nuvalyti prilipusias žemes, nes pastebėta, kad nenuvalyti šakniavaisiai geriau išsilaiko ir pavasarį geriau prigyja už nuvalytus.

Sandėliavimui skirtų šakniavaisių paviršius turi būti sausas, todėl nuimti reikia giedrą dieną, kad jie kuo greičiau apdžiūtų. Tačiau nuėmimo, apdžiovinimo, pervežimo ir laikymo metu reikia saugoti, kad vanduo nepasišalintų iš produkto ląstelių. Pasišali­nus kiek vandens iš ląstelių, produktas apvysta, darosi neatsparus mikroorganizmams, greit pūva.

Ruošiant kopūstus laikymui, pašalinami pradėję gelsti arba ligoti lapai, nupjaunama šaknis, paliekant 2—3 cm ilgio koteli. Kopūstų pasodai paruošiami kiek kitaip. Jokiu būdu negalima nu­plauti šaknies. Žali lapai, gaubiantys gūžę, paliekami. Skroteliniai lapai atsargiai, nepažeidžiant šoninių pumpurų, nupiaunami, pa­liekant 1—3 cm lapakotj. Vėlyvųjų veislių kopūstų pasodai, tu­rintys storus kotus ir dideles, blogai besilaikančias gūžes, yra laikomi be galvų — kotais. Kotai iš­pjaunami. Netinkami kopūstų lapai nupjaustomi netoli sandė­liavimo vietos, nes vežant jie apsaugo sveikuosius nuo sužalojimo.

Svogūnai nuimami rugpiūčio mėnesį (sėjinukai pirmoje dėka doje, kiti vėliau), kai pradeda  gelsti ir džiūti laiškai, o lukštai įgauna charakteringą veislei spalvą. Iškasus tuojau paskleidžiami lauke plonu sluoksniu, kad pradžiūtų ropelės ir laiškai. Cia svo­gūnai dar baigia bręsti, dalis plastinių medžiagų iš laiškų perei­na j roputes. Esant palankiam orui, taip paskleisti svogūnai lai komi iki visiškai sudžiūsta laiškai (apie 1—1,5 savaitės). Tada sausi laiškai nupiaunami, paliekant sėjinukams 1—2 cm, prcki niams (skirtiems maistui) —3—5 cm, o pasodams 5—6 cm ilgio kaklelį. Po to ropelės dar keletą dienų padžiovinamos, kad gerai sudžiūtų (suplonėtų)  kaklelis.

Esant lietingam orui, nepakankamai išdžiūvę svogūnų ropelės džiovinamos džiovykloje 35—40° C temperatūroje, o nesant džiovyklos, pastogėje arba gerai vėdinamoje daržinėje (periodiškai permaišant). Jeigu yra specialūs svogūnų sandėliai (su apšildy­mu), tai svogūnai juose pradžiovinami ant lentynų, paskleidus 1-2 eilių storio sluoksniu 10 dienų 25—30°C temperatūroje. Kuo geriau pavyksta svogūnus išdžiovinti, tuo jie geriau laikosi, nes gausi lukštai apsaugo nuo ligų plitimo ir drėgmės atsipalaidavimo Iš vidinių sluoksnių.

Jei paruoštos laikymui daržovės kurį laiką paliekamos lau­ke, jas reikia sukrauti į krūvas ir pridengti plonu šiaudų arba Šėmių sluoksniu, kad nesuvystų. Jei oro temperatūra nukrinta že­miau nulio, tuojau pridengiama papildomai, kad daržovės nepa-šaltų. Nuo pašalimo daržoves reikia saugoti visais atvejais (nu­ėmimo ir laikymo metu), nes pašalusios netenka atsparumo li­goms, visai netinka laikymui.

Taip pat skaitykite: