Daržovių priežiūra

daržovių priežiūra
daržovių priežiūra

Daržovių priežiūra

Svarbiausieji daržo­vių priežiūros darbai: laiku ravėti, purenti dirvą, laistyti ir tręšti augalus, ginti juos nuo ligų ir naikinti kenkėjus.

Dirvos purenimas. Daržovės sėjamos ir sodinamos tik į purią dirvą. Joms augant, žemė apie jas irgi purenama, kad būtų dau­giau oro, kurio reikia ne tik daržovių šak­nims, bet ir bakterijoms, gaminančioms auga­lams maistą. Po smarkesnio lietaus ar palais-čius viršutinio dirvos sluoksnio dalelės sulim-pa, ir džiūstant susidaro plutelė. Kuo dirva turi daugiau molio dalelių ir mažiau tręšta organinėmis trąšomis, tuo stipresnė susidaro plutelė, kuri trukdo sėkloms dygti ir orui patekti į dirvą. Todėl dar neperdžiūvusią plutelę reikia suardyti. Tuoj pasėjus plutelė ardoma rotaciniu kauptuku, grėbliu ar me: diniu voleliu, į kurį -prikalinėta be galvų vi­nių. Šie įrankiai traukiami skersai eilių, sten­giantis per daug neišjudinti žemės ir dygs­tančių daigų.

Daržovėms pradėjus augti, po kiekvieno stipresnio lietaus arba laistymo purenami tarpueiliai ir žemė aplink augalus, nepažei­džiant šaknų. Purenama ir sumindžius dirvą bei nuravėjus. Dirvos dalelių per daug su­smulkinti nereikia, nes po lietaus tokia dirva labai susmenga. Purenama kauptukais, purentuvais.

Puri dirva būna šiltesnė, lengviau pralei­džia vandenį ir daugiau sugeria bei išlaiko drėgmės negu supuolusi. Purenant dirvą, suardomi vandens kapiliarai ir sutrukdomas garavimas, o svarbiausia — naikinamos pikt­žolės.

Kaupimas padidina kai kurių daržovių derlių. Kopūstai, agurkai, pomidorai, pupos iš apkauptos stiebo dalies išleidžia papildomų šaknelių, kurios gali paimti iš žemės daugiau maisto. Apkaupti augalai sustiprėja ir mažiau išvirsta nuo vėjo. Apkauptų burokėlių, morkų paviršiuje šaknų dalys nežaliuoja ir nemedė-ja, o porų stiebai išbąla ir pasidaro tinkamesni maistui. Apkauptos bulvės išaugina daugiau gumbų. Agurkų, be to, moliūgų, melionų ir arbūzų ūsus reikia apžerti žemėmis tose vie­tose, kur jie prismeigti prie žemės, nes pri­smeigti ūsai leidžia papildomas šaknis. Smul­kių daržovių (salotų ir kt.) kaupti nereikia. Daržoves kaupti naudinga tik drėgna puria žeme. Smėlio dirvose sausą vasarą daug kaup­ti nereikia, nes labai išdžiūsta dirva.

Ravėjimas. Piktžolės ima iš dirvos maistą, drėgmę, užstoja šviesą ir užkrečia daržoves įvairiomis ligomis bei kenkėjais. Piktžoles reikia naikinti, kai tik jos ima augti. Geriau­siai ravėti po lietaus, kai dirva būna drėgna, puri ir piktžolės lengvai išsirauna su šaknimis. Išrautas piktžoles reikia išnešti ‘iš dirvos ir sukrauti į komposto krūvą, kad dirvoje ne-atželtų ir nekliudytų purenti tarpueilių.

Kad piktžolių nesiveistų daržuose, jos naikintinos ir patvoriuose, pagrioviuose, pakelėse apie gyvenvietes. Čia jas reikia nu­pjauti dalgiu, kol dar sėklos neprinokusios.

Retinimas. Sėjant daržoves, sėklų visada išberiama daugiau negu reikia augalų, todėl sudygusios daržovės retinamos. Laiku neišre­tinus, tankiai arba krūvomis sudygę daigai vienas kitą stelbia, ištįsta ir susilpnėja. Pirmą kartą daržovės retinamos, pasirodžius pirmam tikrajam lapeliui, paliekant tarp daigų pusę reikiamo atstumo. Išretinus burokėlius ir sa­lotas, išrautais daigais galima atsodinti tuščias vietas. Morkų, petražolių atsodinti negalima, nes jos neprigyja.

Antrą kartą retinama tada, kai morkas, burokėlius ir salotas galima vartoti valgiui. Šį kartą tarp augalų paliekami tokie atstumai, kokių reikia. Retinant kartu purenama dirva ir ravimos piktžolės.

Po retinimo patartina daržoves truputį patręšti.

Dirvos mulčiavimas. Dirvos paviršius už-beriamas durpėmis, puvenomis, užtiesiamas popieriumi, polietilenine plėvele ar kitkuo. Mulčiuota dirva esti drėgnesnė, o smarkiai palijus, neleidžia susidaryti dirvos plute­lei. Tokia dirva dieną mažiau įšyla, o naktį mažiau atvėsta. Mulčiuotoje dirvoje pagy­vėja mikroorganizmų veikla, todėl grei­čiau pūva organinės medžiagos, daugiau pasigamina augalams maisto, gaunamas di­desnis derlius. Ypač gerai dera agurkai, nes jiems reikia daug drėgmės. Mulčiuojant dirvą 2—4 cm storio durpių sluoksniu, pakanka ravėti tik 1 kartą — išrauti daugiametes pikt­žoles, o popieriumi mulčiuotoje dirvoje pikt­žolės neauga ir nereikia purenti tarpueilių.

Patartina mulčiuoti tik lengvą dirvą, padengiant tarp daržovių visą paviršių, kai daigai išretinti ar pasodinti, o dirva supu­renta. Mulčiavimui tinka nerugščios durpės, plėvelė arba popierius su skylutėmis, kad įsisunktų į dirvą lietaus vandens. Plėvelės arba popieriaus kraštus reikia apkasti žemė­mis, kad nenupūstų vėjas.

Laistymas. Sultingos, nesumedėjusios ir skanios daržovės išauga, kai yra pakankamai drėgmės. Ypač daug drėgmės reikia didžialapėms daržovėms, t.y. kopūstams, salotoms, salierams, agurkams, ridikėliams. Dažnai per sausrą drėgmės trūksta ir kitoms daržovėms. Sunkių, supuolusių, neįtręštų ir piktžolėtų dirvų laistymas mažai ką gelbsti ir gali net pakenkti.

Daržui laistyti geriau tinka upės, ežero ar tvenkinio vanduo. Šulinio arba vanden­tiekio vanduo yra šaltas, todėl jį bent parą reikia palaikyti statinėje, kad sušiltų. Šaltas vanduo kenkia ypač agurkams, pomidorams ir kitoms šilumą mėgstančioms daržovėms. Jų taip pat nereikia laistyti, kai oro tempera­tūra žemesnė kaip 15 °C. Anksti pavasarį šiltnamiuose ir inspektuose daržovės bei jų daigai laistomi tik pašildytu iki 20—25°C vandeniu.

Jaunų augalų anksti pavasarį, kol dar žemė drėgna, dažnai ir gausiai laistyti nerei­kia, nes iš dirvos išstumiamas oras, augalai skleidžia šaknis viršutiniame sluoksnyje ir nepaima drėgmės iš giliau. Tačiau pasodinti daigai laistomi gausiai, kad prigytų.

Smėlio ir priesmėlio dirvoje (kai nelyja) vidutinė laistymo norma 10—12 1 vandens į 1 m3 daržo kas 2—3 dienos, o puveningoje priemolio dirvoje — 20—30 1 kas 5 dienos. Ar augalus reikia laistyti, lengva nustatyti iš dirvos drėgnumo ir augalų būklės.

Paprastai daržovės laistomos laistytuvais arba vanduo iš žarnos leidžiamas vagomis. Laistytuvą reikia laikyti kuo žemiau, arčiau prie žemės. Nereikia laistyti stipria srove ir pilti daug vandens, nes dirva suplakama ir vanduo nespėja susigerti. Kad jis nenubėgtų, paaukštinami lysvės kraštai arba aplink au­galą supilamas iš žemių pylimėlis. Laistant vanduo turi įsigerti į dirvą tiek, kad pasiektų daugumą augalo šaknų, t.y. ne mažiau kaip 15—20 cm. Palaisčius naudinga duobutę užberti puria žeme, kad nesusidarytų plutelė ir mažiau išgaruotų vandens. Laistant dar­žoves galima kartu papildomai tręšti (mine­ralinių trąšų tirpalu, srutomis).

Apsauga nuo šalnų. Šalnoms jautrių dar­žovių (agurkų, pomidorų, pupelių ir kt.) nereikia anksti sėti ir sodinti, kol dirva gana nesušilus ir nėra praėjęs šalnų pavojus. Šių daržovių nereikia sodinti ir sė­ti uždarose žemumose, daubose, šalia durpy­nų, kur šalnos būna ypač stiprios. Augalai, patręšti kalio ir fosforo trąšomis, daug leng­viau pakelia staigius temperatūros svyravimus ir būna atsparesni šalnoms.

Vakare prieš šalną patartina daržoves palaistyti, nes drėgna dirva naktį atvėsta lėčiau ir jos temperatūra būna 1,5—2°C aukštesnė už nelaistytos dirvos. Nukentėję nuo šalnų augalai apipurškiami vandeniu. Tada jie pamažu atsigauna.

Papildomasis daržovių tręšimas (tręšimas augalų augimo ir vystymosi metu). Tręšiant papildomai, reikia duoti greitai veikiančių mineralinių trąšų: azoto, fosforo ir kalio. Silpni lapai, blyškiai žalia jų spalva rodo, kad trūksta azoto, ir atvirkščiai, vešlūs lapai, tamsiai žalia jų spalva rodo, kad dirvožemyje per daug azoto. Pirmuoju atveju reikia pa­tręšti azoto trąšomis, antruoju — fosforo ir kalio. Tręšti reikia skystomis, vandenyje iš­tirpintomis trąšomis: į kibirą vandens dėti iki 30 g nitrofoskos arba 10—20 g amonio

salietros, 30 g kalio chlorido, 20—30 g super­fosfato. Gerai tręšti naminių paukščių, kar­velių mėšlu. Į 4—5 kibirų talpos kubilą dėti 1 —1/2 kibiro paukščių mėšlo ir užpilti van­deniu. Prieš laistant šį skystį reikia atskiesti vandeniu dar 10 kartų.

Be tręšimo skystomis trąšomis, patartinos ir sausos trąšos, ypač kai oras drėgnas, lie­tingas. Į 1 m2 žemės reikia berti 2—3 g azoto ir kalio ir 4—6 g fosforo trąšų. Labai nau­dinga kaitalioti organines ir mineralines trą­šas, be to, tręšimą mikrotrąšų tirpalu pro lapus. Papildomasis tręšimas pro lapus — tai lapų suvilgymas trąšų tirpalu. Per gausus augalų tręšimas stipriu trąšų tirpalu gali pakenkti ir net pražudyti derlių.

Taip pat skaitykite: