Dumplainių tėvynė – Pietų Amerika. Laukiniai dumplainiai sutinkami rytų europos dalies vidutinėje ir pietų juostoje, Kaukaze bei Vidurinėje Azijoje šviesiuose miškuose, pamiškėse, krūmuose, daubose. Dumplainių vaisiai panašūs į žalius pomidorus, tiktai jie užauga plonos plėvelės maišeliuose. Prinokę dumplainio vaisiai būna geltonos arba oranžinės spalvos. Vaisiuose yra labai daug smulkių baltų sėklų. Prinokę dumplainių vaisiai valgomi, iš jų daromi konservai, kompotai ir uogienės. Dumplainių vaisiai tinka sūdyti ir marinuoti kaip žali pomidorai, už pomidorus jie skanesni.
Dumplainių vaisiuose yra cukrų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C, kartaus fizalino ir į alkoloidus panašių medžiagų.
Liaudies medicinoje dumplainiai vartojami sergant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, podagra, reumatu, taip pat nuo pūlingo inkstų geldelių bei šlapimtakių uždegimo. Rekomenduojama gydantis vasarą kasdien suvalgyti po 15-20 šviežių dumplainio vaisių (smulkiavaisio) arba išgerti 20-25 g jų sulčių. Dumplainių vaisiai vartojami be taurelių, nes jose yra nuodingų medžiagų. Dumplainiai turi uždegimą ir skausmą mažinančių savybių, todėl vartojami ir išoriniam gydymui esant reumatiniams raumenų ir sąnarių skausmams. Tuo tikslu iš susmulkintų dumplainių vaisių gaminamas tepalas (1:4).
Lietuvoje gyventojai gana seniai dumplainius augindavo kambariuose ant palangių ju vaisius džiovindavo ir vadindavo „razinomis” nes jie saldus ir išdžiovinti panašūs i džiovintas vynuoges. Pastaruoju metu ši daržovė pamiršta ir retai kur auginama.
Lauke kultūriniai dumplainiai auginami panašiai kaip pomidorai, tiktai jų nereikia genėti ir risti prie kuolų.