Dumplainiai

Dumplainių tėvynė – Pietų Amerika. Laukiniai dumplainiai sutinkami rytų europos dalies vi­dutinėje ir pietų juostoje, Kaukaze bei Vidurinėje Azijoje šviesiuose miškuose, pamiškėse, krūmuo­se, daubose. Dumplainių vaisiai panašūs į žalius pomidorus, tiktai jie užauga plonos plėvelės mai­šeliuose. Prinokę dumplainio vaisiai būna geltonos arba oranžinės spalvos. Vaisiuose yra labai daug smulkių baltų sėklų. Prinokę dump­lainių vaisiai valgomi, iš jų daromi konservai, kom­potai ir uogienės. Dumplainių vaisiai tinka sū­dyti ir marinuoti kaip žali pomidorai, už pomi­dorus jie skanesni.

Dumplainių vaisiuose yra cukrų, organinių rūgščių, karotino, vitamino C, kartaus fizalino ir į alkoloidus panašių medžiagų.

Liaudies medicinoje dumplainiai vartojami ser­gant inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, podagra, reumatu, taip pat nuo pūlingo inkstų geldelių bei šlapimtakių uždegimo. Rekomenduojama gydantis vasarą kasdien suvalgyti po 15-20 šviežių dump­lainio vaisių (smulkiavaisio) arba išgerti 20-25 g jų sulčių. Dumplainių vaisiai vartojami be taure­lių, nes jose yra nuodingų medžiagų. Dumplainiai turi uždegimą ir skausmą mažinančių savybių, todėl vartojami ir išoriniam gydymui esant reu­matiniams raumenų ir sąnarių skausmams. Tuo tikslu iš susmulkintų dumplainių vaisių gaminamas tepalas (1:4).

Lietuvoje gyventojai gana seniai dumplainius augindavo kambariuose ant palangių ju vaisius džiovindavo ir  vadindavo „razinomis“ nes jie saldus ir išdžiovinti panašūs i džiovintas vynuoges. Pastaruoju metu ši daržovė pamiršta ir retai kur auginama.

Lauke kultūriniai dumplainiai auginami pana­šiai kaip pomidorai, tiktai jų nereikia genėti ir risti prie kuolų.