Griežčiai

griežčiai
griežčiai

Griežčiai

kilę iš tų pačių vietovių kaip ir ropės ir tose pačiose šalyse buvo auginami, deja, jiems nepavyko taip išpopuliarėti. Senovės Romoje ro­pes duodavo imperatoriui pietums, o į griežčius su panieka  žiūrėjo net  varguomenė.  Jais  buvo šeriami gyvuliai, o žmonės vartojo tik kaip vaistą nuo podagros.

Viduramžiais Europoje griežčiai paplito kaip valgoma daržovė. Ypač juos mėgo vokiečiai. Ang­lijoje griežčius pradėjo auginti tik XVI a., bet prie jų priprato kaip prie ropių. Griežčiai su mė­sa tapo nacionaliniu anglų patiekalu. Rusijoje kaip maistinė daržovė griežčiai nebuvo vartojami iki XX a. Neskuba iš jų gaminti patiekalų ir mūsų respublikos šeimininkės. Daugiausia auginami gy­vulių pašarui, nors yra ir daržovinių veislių.

Griežčių šakniavaisiai yra labai maistingi, o vitamino C juose yra daugiau negu kituose šak­niavaisiuose (24,2 – 49,5 mg°/o). Yra ir Bi, B? vita­minų. Griežčiuose yra cukraus, baltymų, pektinų, garstyčių aliejaus. Dietinėje mityboje vartojami nuo vidurių užkietėjimo, tačiau nevartotini ser­gant ūmiomis skrandžio ir žarnyno ligomis.

Liaudies medicinoje griežčių sultimis gydyda­vo sunkiai gyjančius nudegimus, sutrintų sėklų skiediniu skalaudavo burną ir gerklę sergant ty­mais. Griežčius vartodavo ir šlapimo išsiskyrimui skatinti.

Griežčiai – nelepi daržovė, gerai auga po visų daržovių, išskyrus kopūstines. Jie gali būti sėjami sėklomis arba sodinami daigais. Augalų maitinamasis plotas 20X30 arba 25X25 cm. Pa­sėlių priežiūra tokia pat kaip ropių. Daigai nebijo šalnų. Užaugę pakenčia iki 6 – 8° šalčio, tačiau šakniavaisių geriau neperauginti: derlius būna di­desnis, bet pablogėja skonis.

Taip pat skaitykite: