Krienų tėvynė – pietryčių Europa. Jau viduramžiais Europoje buvo auginama kaip daržovė.
Tai daugiametė daržovė. Šakniastiebis storas, šakotas, gelsvas, vidus baltas. Lapai ilgakočiai, pailgai kiaušiniški, ryškiai žali. Stiebas stačias, šakotas, padengtas nedideliais lancetiškais lapais Žiedai balti, kvapūs. Vaisius – ankštara.
Krienai išskiria daug fitoncidų, todėl turi antimikrobinių savybių. Gausu vitamino C, mineralinių druskų natrio, kalcio, kalio, magnio, fosforo, geležies. Nemažai angliavandenių ir riebalų.
Krienų sultys gydo gastritą, skatina šlapimo išsiskyrimą sergant vandene, podagra, reumatu, šlapimo pūslės akmenlige. Tinka vandeniu praskiestomis sultimis skalauti bumą, sergant gleivinių uždegimu arba angina. Šaknų košelė gydo pūlines žaizdas, ausų uždegimą Gerina apetitą, virškinimą Nereikėtų vartoti žmonėms, sergantiems skrandžio uždegimu, kepenų bei inkstų ligomis. Krienams darže skiriama nuošaliausia vieta. Dirva turi būti giliai įdirbta ir patręšti organinėmis trąšomis. Sodinamos šaknelės arba šaknų viršutinė dalis 70×30 cm atstumu Šaknis užželiama 2-4 cm storio žemės sluoksniu.