Laukiniai daugiamečiai česnakai auga Europoje, Kaukaze, Sibire, Tolimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje. Nuo kitų česnakų rūšių skiriasi tuo, kad auga dideliais tankiais kuokštais.
Laiškiniai česnakai – daugiamečiai augalai, lapai smulkūs. Žydi gausiai rausvai violetiniais žiedais, todėl yra dekoratyvūs ir nuo seno auginami mūsų darželiuose, neįvertinant jų maistinių bei gydomųjų savybių.
Laiškinis česnakas atsparus šalčiams, atželia anksti pavasarį, kada dar nėra kitų daržovių. Maistui vartojami jauni lapai (iki žydėjimo). Nupjovus po 12-15 dienų kereliai atželia ir juos vėl galima vartoti maistui. Jauni laiškinio česnako lapai turi malonų skonį ir fitoncidinių savybių. Juose yra sieros turinčio eterinio aliejaus, geležies, mineralinių druskų, karotino, o vitamino C beveik dvigubai daugiau negu svogūnų laiškuose.
Laiškinis česnakas kaip prieskonis ypač tinka mėsos, kiaušinių, žuvies patiekalams, sriuboms, sumuštiniams paskaninti, nepakeičiamas įvairių salotų prieskonis. Be to, jį vartodavo ir kaip vaistą nuo dusulio, kosulio, reumato, šiltinės. Iškelia votis, nuo laiškinio česnako jos greičiau subręsta, pratrūksta.
Laiškinis česnakas gerai auga derlingoje, pakankamai drėgnoje priemolio dirvoje. Nemėgsta lengvos, smėlingos žemės. Dauginti galima sėklomis arba dalijant kerelius. Kereliai sodinami 25X20 cm atstumu. Sėjant sėklomis, rudenį sėjinukai išraunami ir po kelis sodinami į nuolatinę augimo vietą. Jie atsparūs ligoms ir kenkėjams.
Žiemą laiškinių česnakų galime auginti vazonėliuose ant palangių.