Daugiausia drėgmės reikia gūžiniams bei žiediniams kopūstams, salotoms, ridikėliams, špinatams, salierams. Mažiau reikia šakniavaisinėms bei svogūninėms daržovėms ir mažiausiai pupelėms, pupoms, pomidorams. Morkoms daugiausia drėgmės reikia augimo pradžioje, pomidorams – kol įsišaknija daigai. Jeigu pomidorams bręstant per drėgna, pradeda trūkinėti vaisiai, labiau plinta ligos, ypač maras. Agurkams reikia ne tik drėgnos dirvos, bet ir drėgno oro, tačiau nakčiai lapai turi būti sausi. Drėgnus lapus greičiau puola miltligė. Agurkus laistykime 20 – 24°C temperatūros vandeniu vidurdienį, kad iki nakties spėtų apdžiūti lapai. Nelaistykime masiškai žydinčių agurkų, kad nenubaidytume bičių. Bitės apvaisina žiedus. Šaltu oru taip pat nelaistykime, nes, temperatūrai nukritus iki 4-10 – 12°C, agurkai nustoja augę, nemezga vaisių, o užmegztieji auga kreivi, sustorėjusiais galais. Dirva turi permirkti iki augalo šaknų, tai yra bent 6—8 cm gyliu, o kad darže auginami agurkai nebūtų kartūs, žemė turi permirkti net iki 20 cm. Jeigu agurkai pradeda blogai megzti, jų kokią savaitę nelaistykime. Trumpam išdžiūvus dirvai, susidaro daugiau užuomazgų.
Laistydami daržoves, kartu ir papildomai tręš-kime, tačiau saikingai. Derlius gali mažėti ne tik nuo trąšų trūkumo, bet ir nuo pertekliaus. Mineralinėmis trąšomis nuolat ir gausiai tręšiamoje dirvoje kaupiasi sunkieji metalai – švinas, gyvsidabris, kadmis, kurie kenksmingi ir augalams, ir žmonėms. Jeigu daržoves papildomai tręšime ne trąšų tirpalu, o biriomis trąšomis, tai jas išberkime po lietaus arba daržoves palaistę, paskui purenkime tarpueilius arba kaupkime.
Ar reikia papildomai tręšti – spręskime pagal daržovių išvaizdą.