Melionai

melionai
melionai

Melionai

Melionai kilę iš Mažosios ir Vidurinės Azijos. Į Rusiją jie pateko XII-XIII a. Maistui vartojami subrendę melionų vaisiai. Jie yra labai skanūs, aromatingi, todėl valgomi daugiausia žali. Turi apie 13% cukraus, azotinių medžiagų, riebalų, ląstelienos, lakiųjų aromatinių medžiagų, vitaminų PP ir C, folinės rūgšties bei karotino.

Anglai melioną valgo pusryčiaudami, JAV dažnai meliono skiltele pradedami pietūs. Arti­muosiuose Rytuose šviežias arba marinuotas me­lionas duodamas prie žuvies arba mėsos patieka­lų, Rusijoje – desertui. Labai skani melionų uo­gienė.

Melionai tinka valgyti sergantiems ateroskle­roze. Jie turi nemažai geležies, kuri būtina krau­jo gamybai ir normaliam oksidacijos procesų vyksmui, todėl tinka valgyti pagyvenusiems žmo­nėms ir vaikams. Taip pat jie rekomenduojami valgyti sergantiems širdies bei kraujagyslių, ke­penų, inkstų ligomis ir mažakraujyste.

Liaudies medicina melionus rekomenduoja valgyti sergant vidurių užkietėjimu ir hemorojumi. Sėklų vandeniniu antpilu gydomos inkstų li­gos. Melionai turi ir nervus raminančių savybių. Minkštimo nuoviras vartojamas pigmentinėms dė­mėms šalinti, spuogams ir strazdanoms gydyti.

Lietuvoje lauke melionai retai kada užauga, todėl geriau auginti šiltnamyje. Augimo sąlygos tokios pat kaip ir kitų moliūginių šeimos daržovių.

Taip pat skaitykite: