Šį augalą literatūroje vieni autoriai vadina nar-cizalapiu svogūnu, kiti – narcizalapiu česnaku (Allium nutans L.). Tai daugiametis augalas, paplitęs Sibiro stepėse ir Vidurinės Azijos akmeninguose šlaituose. Lietuvoje daržininkai mėgėjai pradėjo auginti neseniai. Jų laiškai yra švelnesnio skonio, minkštesnį ir sultingesni už žieminių svogūnų laiškus, be to, turi daug vitamino C ir mineralinių medžiagų (ypač geležies). Galima vartoti vienus ir kaip priedą kitiems valgiams paskaninti. Pavasarį atželia anksčiau už žieminius svogūnus.
Narcizalapiai svogūnai yra dekoratyvūs augalai, todėl juos galima auginti ir tarp gėlių, žydinčius gausiai lanko bitės. Jie atsparūs šalčiams, ligoms ir kenkėjams. Dauginami sėklomis ir vegetaciniu būdu (dalijant kerelius). Sėklos sėjamos tiesiai į dirvą. Kereliais dauginti geriausia rugsėjo pirmoje pusėje, kad kitais metais būtų daugiau laiškų. Sodinami 20X30 cm atstumu. Vienoje vietoje auginami 5-6 metus. Ilgiau auginant kerai išsiplečia, o laiškai sumažėja.
2-3 metais narcizalapiai svogūnai leidžia žiedinius stiebus, kuriuos reikia išlaužyti, kad nesilpnintų augalų. Vieną kitą augalą palikime sėklai. Sėklos gerai subręsta.