Porai

porai
porai

Porai (daržiniai),

lelijinių šeimos dvimetė daržovė. Svogūnai pailgi. Stiebai 30—80 cm aukščio, išaugę iš svogūnų vidurio. Porai turi ilgus plokščius žalius lapus (laiškus) ir pastorėjusi tariamąjį stiebą, kurį sudaro apatinė iapų dalis, glaudžiai prisispaudusi viena prie kitos; bamblys baltas. Maistui vartojami porų bambliai ir jauni laiškai. Porai turi daug vi­taminų (B1, B2, PP, karotino); vitamino C juose yra 35 mg%. Vartojami žali, virti, kepti, troškinti, konservuoti. Iš jų daromos salotos, sriubos. Porai valgomi kaip priedas prie mė­sos, silkės ir kitos žuvies, be to, jais paskaninami įvairūs daržovių patiekalai ir kon­servai.

Labiausiai paplitusi veislė ‘Karantins-kij’ — vėlyva, šalčiams ištverminga, gerai išsi­laiko dirvoje. Auginama ir ankstyva, bet ne­labai šalčiams ištverminga veislė ‘Drambliai’.

Auginimas. Porai gerai auga vidutinio sunkumo giliai įdirbtoje, puveningoje silpnai rūgščios arba neutralios reakcijos dirvoje. Rudenį, prieš ariant arba kasant dirvą, į 1 m2 iškratoma 4—5 kg mėšlo, išberiama 40 g su­perfosfato ir 30 g kalio chlorido. Pavasarį, dirvą nuakėjus, prieš porų sėją arba daigų sodinimą į 1 m2 išberiama 30 g amonio saliet­ros ir dirva supurenama 10 cm gyliu.

Kovo viduryje porai sėjami į 17—20 cm gylio dėžutes ir auginami šiltadaržiuose arba kambaryje. Patartina sėklas 1—2 dienas mirkyti, sėti 0,5—1,0 cm gyliu kas 6 cm. Dai­gams leidžiant antrąjį lapelį, tręšiama tirpalu: 10 g amonio salietros, 30 g superfosfato ir 10 g kalio chlorido į 10 1 vandens. Jo pakanka palieti 1 m2 daigų, kurie paskui nuliejami švariu vandeniu. 10—12 dienų prieš sodinimą daigai pratinami prie lauko sąlygų. Gerai išaugę daigai turi 3—4 lapus (laiškus) ir 0,5—0,6 cm skersmens stiebelį.

Prieš sodinant į dirvą, daigų laiškai treč­daliu sutrumpinami. Trumpinamos ir šaknelės (iki 3—4 cm). Daigai sodinami, pražydus ievai, 40—50 cm tarpueiliais į 10—15 cm gy­lio griovelius 10—15 cm atstumu. Pasodinus gausiai palaistomą. Porus galima sėti tiesiai į dirvą anksti pavasarį arba prieš žiemą. Pa­sėjus dirvos paviršius mulčiuojamas 3—4 cm durpių sluoksniu.

Per vegetaciją porai kaupiami 3—4 kar­tus. Daigams prigijus, o sėklomis sėtus porus išretinus, į 1 m2 išberiama 10 g amonio saliet­ros, po 15—20 dienų — 5 g amonio salietros ir 4 g kalio druskos. Liepos pabaigoje arba rugpjūčio pradžioje tręšiama III kartą: į 1 m2 beriama 10 g amonio salietros ir 4 g kalio chlorido. Kai sausa, dirva laistoma.

Kasimas ir laikymas. Porai kasami vėlai rudenį. Iškastiems patrumpinami lapai ir šak­nys. Laikomi rūsyje, užkasti smėlyje. Laiko­mų porų netikruosiuose stiebuose askorbino rūgšties būna 30—40% daugiau negu tik ką iškastuose. Porus galima laikyti užkastus 50 cm gylio tranšėjoje, uždengus ją lentomis, apklojus 20 cm storio šiaudų arba bulvienojų sluoksniu ir apkasus žemėmis. Dalį neiškastų porų galima palikti darže. Kai šąla be sniego, tarpueiliai pridengiami šiaudingu mėšlu arba lapais. Ypač tinka palikti ‘Karantinskij’ veis­lės tiesiai į dirvą sėtus porus. Pavasarį jie dar auga ir derlius (kasami iki žiedynų formavi­mosi, gegužės mėnesį) būna didesnis negu rudenį. Žiemai porų galima prisodinti į dėžes ir, laikant šviesiai, kur oro temperatūra 12— 18 „C, galima turėti šviežių lapų salotoms.

Taip pat skaitykite: