Pupos

Pupos – labai sena daržovė. Spėjama, kad jos kilusios iš laukinių pupų, augusių prie Viduržemio jūros, o iš ten pateko į Europą. Centrinėje Eu­ropoje pupų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Biblijoje yra duomenų, kad Palestino­je pupos buvo auginamos I tūkstantmetyje prieš mūsų erą, viešpataujant Saliamonui.

Įvairiose šalyse skirtingu laikotarpiu pupos bu­vo nevienodai vertinamos. Senovės Egipte į pu­pas buvo žiūrima su prietaringa baime. Šventi­kams buvo uždrausta jas valgyti. Egiptiečiai ma­nė, kad ant pupų žiedų vainiklapių esančios juo­dos dėmės yra mirties simbolis.

Įdomiai pupas vertino senovės graikai. Jie iš pupų gamino įvairius valgius, tačiau augindami parduodami arba pirkdami būtinai nešdavo die­vams auką.

Senovės romėnams pupos buvo pagrindinis maisto produktas. Išrinkti teisėjais garbingi romenai turėdavo surengti šventę, kurios metu va­žinėdami po miestą rieškučiomis mėtydavo miniai pupas.

Europiečiai kepdavo su pupomis naujametinį pyragą. Vokietijoje maistui pupos buvo vartoja­mos dar prieš mūsų erą, nors nebuvo labai mėgs­tamos. Šiuo metu Rumunijoje ir Bulgarijoje ga­minama daug nacionalinių patiekalų su pupomis.

Pas mus daržo pupų auginama nedaug, nors jos yra labai maistingos, o pupų baltymus žmo­gaus organizmas labai gerai įsisavina. Pupose yra aminorūgščių, kurių gyvulių ir žmogaus organiz­mas nesintetina, be to, vitamino C, B grupės vi­taminų, provitamino A ir įvairių fermentų.

Iš pupų galima paruošti įvairių patiekalų. Jos verdamos, troškinamos su lašiniais arba su svies­tu, daromas garnyras bei verdamos sriubos. Pu­pos yra dietinis maisto produktas sergantiems ke­penų, inkstų bei žarnyno uždegimu, tačiau nepa­tartina valgyti sergantiems podagra, nes jos turi daug purinų. Negalima valgyti nevirtų ar blogai išvirtų pupų, nes jose yra toksinių medžiagų, to­dėl nuo didesnio kiekio galima apsinuodyti. Ver­dant toksinės medžiagos suyra.

Pupos šilumai ir kitoms auginimo sąlygoms nė­ra reiklios, tiktai nemėgsta rūgščių dirvų. Gali augti 5 °C temperatūroje ir iškenčia iki – 6 °C šalnas. Atskiro ploto galima neskirti, o sodinti kar­tu su bulvėmis, tos pačios duobutės viename šone įdėjus bulvę, o kitame – pupą. Auginant atski­rai, sodinkime 6-8 cm gyliu eilėmis, palikdami 40 cm atstumą tarp eilių ir 12-15 cm tarp auga­lų. Pupomis galime apsodinti šilumamėgėms dar­žovėms (agurkams, pupelėms, pomidorams) skirtą plotą.