Pupų auginimas

Pupos, ankštinių šeimos vienmetės daržovės. Lietuvoje buvo auginamos jau VII a. Pupų sėklas galima valgyti žalias (kaip žirnius) arba virtas (žiemą). Daržo pupos yra ilgo vegetacijos periodo augalai, todėl geriau sėti ankstyvųjų veislių pupas. Labiausiai paplitu­sios veislės: ‘Belaruskije’, ‘Vindzoro balto­sios’, ‘Vindzoro žaliosios’, ‘Ruskije čiornyje’.

‘Belaruskije’ — vidutinio vėlyvumo (ve­getacijos periodas 100—130 dienų). Stiebas išauga 80—120 cm aukščio. Ankštys stam­bios, tiesios, 10—20 cm ilgio. Ankštyje 3—5 pailgos, šviesiai pilkos sėklos.

‘Vindzoro baltosios’ — vidutinio vėlyvu­mo. Ankšties ilgis 9—12 cm. Joje 2—3 plokš­čios, rausvai geltonos sėklos.

‘Vindzoro žaliosios’ — ankstyvesnės už ‘Vindzoro baltąsias’ (sunoksta per 100—120 dienų). Sėklos žalios.

‘Ruskije čiornyje’ — vidutinio ankstyvu­mo (sunoksta per 90—120 dienų). Stiebas išauga 60—110 cm aukščio. Ankštys ne­turi pergamentinio sluoksnio, truputį lenktos, 7—10 cm ilgio. Nesunokusios sėklos švie­sios, o sunokusios pasidaro tamsiai violeti­nės, beveik juodos.

Dirva. Pupos geriausiai auga vidutinio sunkumo ir sunkioje nerūgščioje, drėgnoje dirvoje. Sėjama po mėšlu tręštų augalų. Tręšiamos superfosfatu (50 g į 1 m²), kalio chloridu (40 g), amonio salierą (20 g). Keletą kartų papildomai tręšiamos amonio salietra  (5—10 g į 1 m²).

Sėja. Pupos nebijo šalnų, todėl sėjamos kuo anksčiau. Sėjama 6—8 cm gyliu, eilė­mis, tarp kurių paliekami 50—60 cm tarpai, eilėje tarp augalų — 10 cm. Pupas galima sėti kaip kulisinius augalus agurkams.

Priežiūra. Kai tik užsimezga ankštys, pupų viršūnes reikia nulaužti, kad neplistų amarai, kurie labai mėgsta jaunas viršūnes. Be to, jas nulaužius, pupos greičiau noksta.

Nuo pupinio amaro galima purkšti muilo putomis arba, kol nežydi,— chlorofosu.