Pupos, ankštinių šeimos vienmetės daržovės. Lietuvoje buvo auginamos jau VII a. Pupų sėklas galima valgyti žalias (kaip žirnius) arba virtas (žiemą). Daržo pupos yra ilgo vegetacijos periodo augalai, todėl geriau sėti ankstyvųjų veislių pupas. Labiausiai paplitusios veislės: ‘Belaruskije’, ‘Vindzoro baltosios’, ‘Vindzoro žaliosios’, ‘Ruskije čiornyje’.
‘Belaruskije’ — vidutinio vėlyvumo (vegetacijos periodas 100—130 dienų). Stiebas išauga 80—120 cm aukščio. Ankštys stambios, tiesios, 10—20 cm ilgio. Ankštyje 3—5 pailgos, šviesiai pilkos sėklos.
‘Vindzoro baltosios’ — vidutinio vėlyvumo. Ankšties ilgis 9—12 cm. Joje 2—3 plokščios, rausvai geltonos sėklos.
‘Vindzoro žaliosios’ — ankstyvesnės už ‘Vindzoro baltąsias’ (sunoksta per 100—120 dienų). Sėklos žalios.
‘Ruskije čiornyje’ — vidutinio ankstyvumo (sunoksta per 90—120 dienų). Stiebas išauga 60—110 cm aukščio. Ankštys neturi pergamentinio sluoksnio, truputį lenktos, 7—10 cm ilgio. Nesunokusios sėklos šviesios, o sunokusios pasidaro tamsiai violetinės, beveik juodos.
Dirva. Pupos geriausiai auga vidutinio sunkumo ir sunkioje nerūgščioje, drėgnoje dirvoje. Sėjama po mėšlu tręštų augalų. Tręšiamos superfosfatu (50 g į 1 m2), kalio chloridu (40 g), amonio salierą (20 g). Keletą kartų papildomai tręšiamos amonio salietra (5—10 g į 1 m2).
Sėja. Pupos nebijo šalnų, todėl sėjamos kuo anksčiau. Sėjama 6—8 cm gyliu, eilėmis, tarp kurių paliekami 50—60 cm tarpai, eilėje tarp augalų — 10 cm. Pupas galima sėti kaip kulisinius augalus agurkams.
Priežiūra. Kai tik užsimezga ankštys, pupų viršūnes reikia nulaužti, kad neplistų amarai, kurie labai mėgsta jaunas viršūnes. Be to, jas nulaužius, pupos greičiau noksta.
Nuo pupinio amaro galima purkšti muilo putomis arba, kol nežydi,— chlorofosu.
