Ridikėliai

ridikėliai
ridikėliai

Ridikėliai

Ridikėliai iš gausios šakniavaisių daržovių gru­pės iš esmės skiriasi tuo, kad yra vienmečiai. Vi­somis kitomis savybėmis jie labai artimi ridikams, tiktai paplito vėliau. Manoma, kad ridikėliai Eu­ropoje atsirado viduramžiais kaip selekcinio dar­bo rezultatas. Ridikėlių forma ir spalvos įvaires­nės negu ridikų. Jų būna rutuliškų, verpstiškų, trumpašaknių, ilgašaknių, raudonų, baltų, viole­tinių, rausvų ir kitokių. Dėl tokios Įvairovės jie labai tinka maisto patiekalams puošti. Dažniau­siai ridikėliai vartojami salotoms.

Ridikėliai vitaminų turi daugiau negu ridikai, jų skonis švelnesnis, todėl organizmas lengviau Įsisavina. Jie labai greitai užauga. Tai pirmosios pavasario daržovės. Trumpašakniai ridikėliai dau­giausia auginami šiltadaržiuose, o ilgašakniai lau­ke, tačiau galima lauke auginti ir trumpašaknes veisles.

Ridikėlius galima sėti keletą kartų (kas dvi savaitės). Juos galima auginti ir po anksti nuimamų daržovių. Dirva turi būti derlinga,  puri,  pa­kankamai drėgna.

Ridikėliai atsparūs šalčiui. Sėklos pradeda dyg­ti + 2 – 4° temperatūroje, sudygę pakenčia 2 – 3° šalnas, o užaugę – trumpalaikį atšalimą iki 5 –  6° šalčio. Aukštoje temperatūroje augdami ridi­kėliai pasidaro kieti ir neskanūs. Trūkstant dir­voje drėgmės ir maisto medžiagų, ridikėliai taip pat būna neskanūs, kartūs. Vasarą per kaitras ir sausoje dirvoje augdami ridikėliai greit subręsta, pradeda žydėti ir netinka maistui. Netinka jiems auginti sausi smėlynai, taip pat sunkios supuo-lusios dirvos. Nepakenčia šviežio mėšlo ir vien­pusiško pertręšimo azotinėmis trąšomis. Nesekime ridikėlių po kopūstinių daržovių, nes juos puola tos pačios ligos ir kenkėjai.

Ridikėliai sėjami 1,5-2 cm gyliu. Sėjant tarp eilučių paliekami 10 – 15 cm tarpai. Sudygę au­galai retinami, paliekami kas 2 – 3 cm. Kad už­augtų geros kokybės šakniavaisiai, ridikėlius kiek­vieną savaitę laistykime (į 1 m2 ploto skirkime 10 1 vandens).

Ridikėlių auginimas šiltnamiuose. Augindami šiltnamiuose galėsime sukurti ridikėliams palan­kesnes mikroklimato sąlygas ir išauginti ne tik anksčiau, bet ir geresnės kokybės derlių. Jie reik­lūs šviesai, todėl, pasėjus sausio mėnesį, kol dar trumpos dienos, užauga tiktai per 45-50 dienų, o pasėjus kovo viduryje – per 25-30 dienų. Šildomuose šiltnamiuose ridikėlius galima sėti jau kovo pradžioje, o neapšildomuose kovo pabai­goje. 1 m2 plotui apsėti reikia 3-5 g sėklų, nes tame plote turi išaugti 250-400 augalų. Jei ne­išretinsime, šakniavaisiai bus kieti, sumedėję, at­siras žyduolių.

Neturint apšildomų šiltnamių, ridikėlių daigų galime išsiauginti kambaryje, dėžutėse. Dėžutes pripilkime žemės mišinio, gerai palaistykime 18- 20° temperatūros vandeniu ir sekime sekliau negu lauke (0,5-1,0 cm gyliu). Pasėję dar palaistykime ir uždenkime polietileno plėvele, kurią kasdien keletai minučių atidenkime, kad prasivėdintų. Pa­sėjus, esant 20-25° temperatūrai, ridikėliai su­dygs po 4-6 dienų. Tada plėvelę nuimkime ir 3-4 paras temperatūrą sumažinkime iki 5-6° ši­lumos. Pikuokime gerai išsivysčius sėklaskiltiniams lapeliams (5-6 d. po sudygimo). Smulkialapes veis­les pikuokime tankiau (5X5 cm atstumu), o stam-bialapes platesniais tarpueiliais  (10X5 cm).

Išaugus trečiam tikrajam lapeliui, ridikėliams palankiausia temperatūra yra 8-10° šilumos (die­ną ir naktį), o po 4-5 dienų, augant šakniavai­siams, saulėtomis dienomis 16-18°, apsiniauku­siomis ir naktimis – 12-16° šilumos.

Iki ridikėlių šakniavaisių formavimosi pradžios laistykime retai, bet šiltesniu vandeniu (18-20°C), o vėliau 2-3 kartus per savaitę ir šaltesniu van­deniu (10-12°C).
Pradėjus formuotis šakniavaisiams, purenkime tarpueilius ir ridikėlius apkaupkime

Taip pat skaitykite: