Ridikėliai iš gausios šakniavaisių daržovių grupės iš esmės skiriasi tuo, kad yra vienmečiai. Visomis kitomis savybėmis jie labai artimi ridikams, tiktai paplito vėliau. Manoma, kad ridikėliai Europoje atsirado viduramžiais kaip selekcinio darbo rezultatas. Ridikėlių forma ir spalvos įvairesnės negu ridikų. Jų būna rutuliškų, verpstiškų, trumpašaknių, ilgašaknių, raudonų, baltų, violetinių, rausvų ir kitokių. Dėl tokios Įvairovės jie labai tinka maisto patiekalams puošti. Dažniausiai ridikėliai vartojami salotoms.
Ridikėliai vitaminų turi daugiau negu ridikai, jų skonis švelnesnis, todėl organizmas lengviau Įsisavina. Jie labai greitai užauga. Tai pirmosios pavasario daržovės. Trumpašakniai ridikėliai daugiausia auginami šiltadaržiuose, o ilgašakniai lauke, tačiau galima lauke auginti ir trumpašaknes veisles.
Ridikėlius galima sėti keletą kartų (kas dvi savaitės). Juos galima auginti ir po anksti nuimamų daržovių. Dirva turi būti derlinga, puri, pakankamai drėgna.
Ridikėliai atsparūs šalčiui. Sėklos pradeda dygti + 2 – 4° temperatūroje, sudygę pakenčia 2 – 3° šalnas, o užaugę – trumpalaikį atšalimą iki 5 – 6° šalčio. Aukštoje temperatūroje augdami ridikėliai pasidaro kieti ir neskanūs. Trūkstant dirvoje drėgmės ir maisto medžiagų, ridikėliai taip pat būna neskanūs, kartūs. Vasarą per kaitras ir sausoje dirvoje augdami ridikėliai greit subręsta, pradeda žydėti ir netinka maistui. Netinka jiems auginti sausi smėlynai, taip pat sunkios supuo-lusios dirvos. Nepakenčia šviežio mėšlo ir vienpusiško pertręšimo azotinėmis trąšomis. Nesekime ridikėlių po kopūstinių daržovių, nes juos puola tos pačios ligos ir kenkėjai.
Ridikėliai sėjami 1,5-2 cm gyliu. Sėjant tarp eilučių paliekami 10 – 15 cm tarpai. Sudygę augalai retinami, paliekami kas 2 – 3 cm. Kad užaugtų geros kokybės šakniavaisiai, ridikėlius kiekvieną savaitę laistykime (į 1 m2 ploto skirkime 10 1 vandens).
Ridikėlių auginimas šiltnamiuose. Augindami šiltnamiuose galėsime sukurti ridikėliams palankesnes mikroklimato sąlygas ir išauginti ne tik anksčiau, bet ir geresnės kokybės derlių. Jie reiklūs šviesai, todėl, pasėjus sausio mėnesį, kol dar trumpos dienos, užauga tiktai per 45-50 dienų, o pasėjus kovo viduryje – per 25-30 dienų. Šildomuose šiltnamiuose ridikėlius galima sėti jau kovo pradžioje, o neapšildomuose kovo pabaigoje. 1 m2 plotui apsėti reikia 3-5 g sėklų, nes tame plote turi išaugti 250-400 augalų. Jei neišretinsime, šakniavaisiai bus kieti, sumedėję, atsiras žyduolių.
Neturint apšildomų šiltnamių, ridikėlių daigų galime išsiauginti kambaryje, dėžutėse. Dėžutes pripilkime žemės mišinio, gerai palaistykime 18- 20° temperatūros vandeniu ir sekime sekliau negu lauke (0,5-1,0 cm gyliu). Pasėję dar palaistykime ir uždenkime polietileno plėvele, kurią kasdien keletai minučių atidenkime, kad prasivėdintų. Pasėjus, esant 20-25° temperatūrai, ridikėliai sudygs po 4-6 dienų. Tada plėvelę nuimkime ir 3-4 paras temperatūrą sumažinkime iki 5-6° šilumos. Pikuokime gerai išsivysčius sėklaskiltiniams lapeliams (5-6 d. po sudygimo). Smulkialapes veisles pikuokime tankiau (5X5 cm atstumu), o stam-bialapes platesniais tarpueiliais (10X5 cm).
Išaugus trečiam tikrajam lapeliui, ridikėliams palankiausia temperatūra yra 8-10° šilumos (dieną ir naktį), o po 4-5 dienų, augant šakniavaisiams, saulėtomis dienomis 16-18°, apsiniaukusiomis ir naktimis – 12-16° šilumos.
Iki ridikėlių šakniavaisių formavimosi pradžios laistykime retai, bet šiltesniu vandeniu (18-20°C), o vėliau 2-3 kartus per savaitę ir šaltesniu vandeniu (10-12°C).
Pradėjus formuotis šakniavaisiams, purenkime tarpueilius ir ridikėlius apkaupkime
