Daug maistingesni už gūžinius kopūstus. Maistui daugiausia vartojami sustorėję rutuliškos formos stiebai — stiebagumbiai. Iš jų daromos salotos, verdamos sriubos, daromi įvairūs kiti patiekalai, kurie valgomi atskirai arba kaip priedas prie mėsos, silkės ir žuvies patiekalų. Maistui reikėtų vartoti ir ropinių kopūstų lapus, nes jie daug maistingesni už stiebagumbius. Iš lapų galima daryti salotas, virti sriubas.
Veislės. Lietuvoje gerai auga labai ankstyva veislė ‘Venskaja belaja 1350’, šiek tiek vėlesnės ‘Venskaja siniaja’ ir ‘Optimus sinij’, vidutinio ankstyvumo veislė ‘Goliat belyj’. Ankstyvųjų veislių stiebagumbiai užauga, praėjus 65—85 dienoms po sėjos arba 40—50 dienų po daigų sodinimo į dirvą. Vėlyvųjų veislių stiebagumbiai užauga atitinkamai po 120—150 arba 90—120 dienų.
Dirva. Ropiniai kopūstai gerai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje priesmėlio ir lengvo priemolio dirvoje, turinčioje daug puvenų. Tinkamiausias priešsėlis — organinėmis trąšomis tręštos daržovės, išskyrus kopūstus. Dirva ropiniams kopūstams rengiama kaip /’baltiesiems gūžiniams kopūstams. Tręšiama tik mineralinėmis trąšomis. Rudenį galima iškratyti perpuvusio komposto.
Daigų auginimas ir sodinimas. Ankstyvam derliui gauti ropiniai kopūstai sėjami kovo 1—15 dieną šiltnamyje arba kambaryje į dėžutes ir auginami kaip ankstyvųjų baltųjų gūžinių kopūstų daigai. Vėlesniam
derliui sėjami balandžio mėnesį į lysves po polietileninės plėvelės priedangomis ir auginami kaip vėlyvųjų gūžinių kopūstų daigai, o gegužės pradžioje pasėti į lysves — kaip vidutinio vėlyvumo gūžinių kopūstų daigai. Kiekvienos sėjos ropiniai kopūstai į dirvą sodinami, kai daigai turi 4—5 lapus. Ankstyvųjų veislių daigai sodinami 40—50X 20 cm, vėlyvųjų veislių — 60X 40 cm atstumu. Daigus reikia sodinti sekliai. Rudens derliui ropiniai kopūstai sėjami gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje tiesiai į dirvą (po žirnių, ankstyvųjų bulvių, morkų). Pradėjus formuotis antrajam tikrajam lapeliui, retinami kas 5—6 cm, po 25—30 dienų — kas 25—40 cm.
Priežiūra. Tręšiama, kai ropinių kopūstų daigai prigyja, o tiesiai į dirvą sėti išretinami (100—150 g amonio salietros į 10 m2) ir prieš formuojantis stiebagumbiams (į 10 m2 beriama 200 g amonio salietros ir 100 g kalio chlorido). Ropinių kopūstų nereikia kaupti, stiebagumbiai turi formuotis dirvos paviršiuje. Ropiniai kopūstai reiklūs drėgmei, ypač formuojantis stiebagumbiams.
Derliaus nuėmimas ir laikymas. Ankstyvųjų ropinių kopūstų derlius imamas pa-rinktinai, kai stiebagumbiai išauga 6—8 cm skersmens. Stiebagumbiai pjaunami virš stiebo, nepažeidžiant stiebagumbip. Vėlyvųjų veislių stiebagumbiai užauga iki 10—12 cm skersmens. Jie pjaunami prieš šalnas. Laikymui skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotu. Lapai nupjaunami, paliekami tik smulkūs viršutiniai lapeliai. Per žiemą ropiniai kopūstai laikomi rūsyje, prikasti smėliu arba su juo susluoksniuoti.
