Ropiniai kopūstai (kaliaropės).

Daug maistingesni už gūžinius kopūstus. Maistui daugiausia vartojami sustorėję rutuliškos formos stiebai — stiebagumbiai. Iš jų daro­mos salotos, verdamos sriubos, daromi įvai­rūs kiti patiekalai, kurie valgomi atskirai arba kaip priedas prie mėsos, silkės ir žu­vies patiekalų. Maistui reikėtų vartoti ir ropinių kopūstų lapus, nes jie daug mais­tingesni už stiebagumbius. Iš lapų galima daryti salotas, virti sriubas.

Veislės. Lietuvoje gerai auga labai anks­tyva veislė ‘Venskaja belaja 1350’, šiek tiek vėlesnės ‘Venskaja siniaja’ ir ‘Optimus sinij’, vidutinio ankstyvumo veislė ‘Goliat belyj’. Ankstyvųjų veislių stiebagumbiai už­auga, praėjus 65—85 dienoms po sėjos arba 40—50 dienų po daigų sodinimo į dirvą. Vėlyvųjų veislių stiebagumbiai užauga ati­tinkamai po 120—150 arba 90—120 dienų.

Dirva. Ropiniai kopūstai gerai auga silpnai rūgščioje arba neutralioje priesmė­lio ir lengvo priemolio dirvoje, turinčioje daug puvenų. Tinkamiausias priešsėlis — organinėmis trąšomis tręštos daržovės, išsky­rus kopūstus. Dirva ropiniams kopūstams rengiama kaip /’baltiesiems gūžiniams ko­pūstams. Tręšiama tik mineralinėmis trąšo­mis. Rudenį galima iškratyti perpuvusio kom­posto.

Daigų auginimas ir sodinimas. Anksty­vam derliui gauti ropiniai kopūstai sėjami kovo 1—15 dieną šiltnamyje arba kamba­ryje į dėžutes ir auginami kaip ankstyvųjų baltųjų gūžinių kopūstų daigai. Vėlesniam

derliui sėjami balandžio mėnesį į lysves po polietileninės plėvelės priedangomis ir augi­nami kaip vėlyvųjų gūžinių kopūstų daigai, o gegužės pradžioje pasėti į lysves — kaip vidutinio vėlyvumo gūžinių kopūstų daigai. Kiekvienos sėjos ropiniai kopūstai į dirvą so­dinami, kai daigai turi 4—5 lapus. Anksty­vųjų veislių daigai sodinami 40—50X 20 cm, vėlyvųjų veislių — 60X 40 cm atstumu. Dai­gus reikia sodinti sekliai. Rudens derliui ropiniai kopūstai sėjami gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje tiesiai į dirvą (po žirnių, ankstyvųjų bulvių, morkų). Pradė­jus formuotis antrajam tikrajam lapeliui, retinami kas 5—6 cm, po 25—30 dienų — kas 25—40 cm.

Priežiūra. Tręšiama, kai ropinių kopūs­tų daigai prigyja, o tiesiai į dirvą sėti išre­tinami (100—150 g amonio salietros į 10 m²) ir prieš formuojantis stiebagumbiams (į 10 m² beriama 200 g amonio salietros ir 100 g kalio chlorido). Ropinių kopūstų ne­reikia kaupti, stiebagumbiai turi formuotis dirvos paviršiuje. Ropiniai kopūstai reiklūs drėgmei, ypač formuojantis stiebagumbiams.

Derliaus nuėmimas ir laikymas. Anks­tyvųjų ropinių kopūstų derlius imamas pa-rinktinai, kai stiebagumbiai išauga 6—8 cm skersmens. Stiebagumbiai pjaunami virš stie­bo, nepažeidžiant stiebagumbip. Vėlyvųjų veislių stiebagumbiai užauga iki 10—12 cm skersmens. Jie pjaunami prieš šalnas. Lai­kymui skirti ropiniai kopūstai pjaunami su kotu. Lapai nupjaunami, paliekami tik smul­kūs viršutiniai lapeliai. Per žiemą ropiniai kopūstai laikomi rūsyje, prikasti smėliu arba su juo susluoksniuoti.